Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. profesinio mokymo įstaigų mokinius visuose Lietuvos regionuose pakvies sustiprėjusios profesinio mokymo įstaigos.
2022 m. balandžio 13 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2022 metų bendrąjį planą.
Plano paskirtis – racionaliai naudojant išteklius, sukurti veiksmingai veikiantį, prieinamą profesinio mokymo įstaigų, vykdančių darbo rinkos poreikius atitinkančias profesinio mokymo programas, tinklą.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskienės, minėtas planas parengtas tariantis su darbdaviais, savivaldos bei profesinio mokymo įstaigų atstovais, ypač atsižvelgta į nacionalinius ir regioninius rodiklius: sparčiai kintančius ūkio raidos ir darbo rinkos poreikius, demografinius pokyčius, Lietuvos investicinę aplinką.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. rugsėjo 1 d. savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendino 56 profesinio mokymo įstaigose. Iki 2022 m. naujųjų mokslo metų bus pertvarkyta 16 profesinio mokymo įstaigų, dalis mažesniųjų taps didesnių ir geriau aprūpintų profesinio mokymo įstaigų padaliniais, bus telkiami ištekliai ketvirtajai pramonės revoliucijai („Pramonei 4.0“) reikalingas programas įgyvendinančiose įstaigose, stiprinamos regioninės profesinio mokymo įstaigos. Planuojama, kad 2022 m. gruodžio 31 dienai tokių profesinio mokymo įstaigų bus – 44.
Viena iš pagrindinių profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos priežasčių:
1. mažėjantis mokinių, besimokančių pagal pirminio profesinio mokymo programas skaičius (2020-2021 mokslo metais – 26106 mokinių; 2021-2022 mokslo metais – 25021 mokinių);
2. žymiai augantis besimokančiųjų pagal tęstinio profesinio mokymo programas skaičius (2020-2021 mokslo metais – 1903 mokinių; 2021-2022 mokslo metais – 12777 mokinių);
3. nuosekliai didėjantis atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių profesinio mokymo įstaigų;
4. siekis optimizuoti turimus profesinio mokymo išteklius, o tuomet kryptingai investuoti.
Profesinio mokymo tinklo pertvarkos esminės nuostatos:
1. profesinio mokymo programų atitiktis derinama su nuolat kintančiais darbo rinkos poreikiais, jų pasiūla siejama su šalies ir regionų ūkine, socialine ir kultūrine raida;
2. įvertinami demografiniai pokyčiai bei prognozės šalyje;
3. tinklas vystomas kompleksiškai: analizuojamas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų, mokyklų tipų ir paskirčių išdėstymas tam tikroje savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje, jų įvairovė;
4. vertinamas ekonominis atskirų profesinio mokymo įstaigų išlaikymo pagrįstumas.
Profesinio mokymo tinklas tvarkomas ir sprendimai priimami analizuojant esamą visų profesinio mokymo teikėjų tinklą ir atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
1. demografinių pokyčių prognozes;
2. profesijų ir kvalifikacijų paklausos prognozes (tarptautinis kontekstas, nacionalinis kontekstas, regioninis kontekstas);
3. profesinio mokymo paslaugų prieinamumas;
4. valstybės ir savivaldybių poreikius papildyti darbo rinką naujais specialistais ar tobulinti esamų specialistų profesinę kvalifikaciją (juos perkvalifikuoti).
Profesinio mokymo tinko pertvarkos vertinimo kriterijus – teikiamų profesinio mokymo paslaugų kokybė.
Galutiniai profesinio mokymo įstaigų pertvarkos rezultatai 2024 m. gruodžio 31 dienai bus vertinami šiais pagrindiniais rezultatų rodikliais:
1. Profesinio mokymo įstaigų, kuriose nevykdomas profesinis mokymas pameistrystės mokymo forma, dalis – 0 proc. (tarpinė reikšmė iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 34 proc.)
2. Įsidarbinusių 20–34 metų asmenų, prieš 1-3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, dalis – 80 proc. (tarpinė reikšmė iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 67 proc.)
3. Profesinio mokymo įstaigų, įgyvendinančių programas, kurios teikia aukštą pridėtinę vertę turinčias kvalifikacijas, dalis – 50 proc. (tarpinė reikšmė iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 37 proc.)
4. Mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3), dalis – 35 proc. (tarpinė reikšmė iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 26 proc.)