Reikiamų įgūdžių trūkumas – vienas didžiausių iššūkių, kuriuos teks įveikti visoms šalims įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Įgūdžiai yra raktas į ateitį – tiek kiekvienam žmogui atskirai, tiek visai visuomenei, o mokymasis – tiek individualus, tiek kolektyvinis – nėra vienkartinis. Kvalifikacijos kėlimas, persikvalifikavimas – neatsiejama darbo, sėkmingos karjeros, viso mūsų gyvenimo dalis. Šiuolaikiniame pasaulyje nugalėtojais taps tie, kurie investuos į mokymąsi, nuolatinį esamų įgūdžių atnaujinimą ir naujų įgijimą, – kalbėjo renginio, skirto š. m. gegužę pasibaigusiems Europos įgūdžių metams, dalyviai. Konferencijoje, kurią surengė Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP), apibendrindami tai, kas nuveikta Europos įgūdžių metais, šio centro vykdomasis direktorius Jürgenas Siebelis ir CEDEFOP direktoriaus pavaduotoja Mara Brugia aptarė situaciją įvairiose Europos šalyse ir pabrėžė, kad šie metai patvirtino, jog nuolat skirdami dėmesį įgūdžių ugdymui, įsisavindami skaitmenines ir kitas inovacijas, mes prisidedame prie Europos ekonomikos stiprėjimo ir socialinės visuomenės gerovės didėjimo. Daugiausia nepanaudojančių visų savo kompetencijų – Lietuvoje CEDEFOP tyrimai rodo, kad vidutiniškai 6 iš 10 ES darbuotojų (63 %) galvoja, kad turi tobulinti savo žinias bei įgūdžius, kad didėtų jų darbo našumas. Tačiau 4 iš 10 darbuotojų (40 %) kvalifikacijos lygis neatitinka darbo vietos reikalavimų: 12 % yra nepakankamai kvalifikuoti, o 28 % kvalifikacija yra aukštesnė, nei reikalauja jų darbas. Daugiausia žmonių, turinčių aukštesnę kvalifikaciją nei reikia jų darbo vietoje, yra Lietuvoje – net 38 % darbuotojų. Kiek mažiau (37 %) Ispanijoje, Graikijoje visų savo įgūdžių darbo vietoje nepanaudoja 32 %, Prancūzijoje 23 %, Olandijoje 16 % darbuotojų. „4 iš 5 darbo vietų ES darbuotojai negali išnaudoti viso savo potencialo, todėl modernizuoti darbo vietas – vienas iš pagrindinių ateities iššūkių“, – sakė CEDEFOP atstovai. Ilgą laiką skaitmeninė revoliucija reiškė sparčius pokyčius visų pirma IT sektoriuje, tačiau dabar tikroji skaitmeninė revoliucija vyksta visur – ji labai greitai užkariauja vis kitas sritis: dronai naudojami žemės ūkyje, sveikatos priežiūros srityje vis labiau įsigali telemedicina ir elektroniniai sveikatos įrašai, auga elektroninė mažmeninė prekyba, sparčiai skaitmenizuojasi kiti sektoriai, pvz., darbo skelbimai rodo, kad skaitmeninių įgūdžių poreikis ES apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityje išaugo nuo 20 % 2019 m. iki 42% 2023 m., statybose sektoriuje nuo 28% iki 48%. Tai reiškia, kad daugeliui darbuotojų teks gerinti savo skaitmeninius įgūdžius. Tyrimų duomenimis, juos tobulinti, kad galėtų geriau atliki savo darbą, turėtų net 52 % ES suaugusiųjų darbuotojų. CEDEFOP atstovai pabrėžė, kad vienerių Europos įgūdžių metų neužtenka ir reikia „visą gyvenimą trunkančio mokymosi dešimtmečio“, kuris didintų Europos konkurencingumą pasaulyje. Anot jų, žaliasis Europos kursas ir skaitmenizacija ne tik suteikia naujų galimybių konkurencingam ir tvariam ekonomikos augimo modeliui, bet kartu su nestabilia geopolitine situacija ir kintančiomis demografinėmis sąlygomis kelia naujus iššūkius visuomenei ir šalių ekonomikoms. Todėl, teigia CEDEFOP atstovai, Europai labai reikalinga „įgūdžių žvalgyba“ – įgūdžių dešimtmetis arba įgūdžių revoliucija, kuri užtikrintų nuolatinį atsaką į besikeičiančius ekonomikos ir visuomenės poreikius. Pasak J. Siebelio ir M. Brugia, norėdami sėkmingai įveikti iššūkius, turime ne tik kurti kokybiškas darbo vietas, kurios pritrauktų talentus, bet tobulinti esamus ir įgyti naujų įgūdžių, persikvalifikuoti, t.p. reikia ieškoti naujų būdų spręsti įgūdžių ir rinkos poreikių neatitikimo – jų trūkumo ir nepakankamo įgūdžių panaudojimo – problemas.
Atvirų durų dienose mokėsi skraidinti dronus ir naudotis 3D spausdintuvu
Lietuvoje Europos įgūdžių metais buvo gausu renginių, kurių tikslas – didinti šiuolaikinio profesinio mokymo patrauklumą, paskatinti jaunus žmones rinktis paklausias profesijas, keisti jaunuomenės bei tėvų požiūrį į profesinį mokymą, atskleisti, kokias galimybes nuolat tobulėti ar keisti profesiją turi suaugęs ir brandaus amžiaus sulaukęs žmogus.
Šį balandį visos šalies profesinio mokymo įstaigos kelioms dienoms atvėrė duris bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, tėvams, mokytojams, karjeros specialistams ir visiems kitiems visuomenės nariams, kuriuos domina šiuolaikinės profesinio mokymo galimybės. Skirtingai nei ankstesniais metais, „Atvirų durų dienos“ visose profesinio mokymo įstaigose vyko tuo pačiu metu.
Kelias dienas vykusiuose renginiuose svečiai galėjo ne tik daugiau sužinoti apie mokymosi sąlygas, pamatyti modernias mokymo bazes, bet ir „pasimatuoti“ profesiją. Interaktyvių užsiėmimų metu jie galėjo pasimokyti skraidinti bepiločius dronus, „pasimatuoti“ paklausias ir patrauklias programuotojo, dizainerio, mechatroniko ir kitas profesijas, išmokti naudotis 3D spausdintuvu, išbandyti įvairius simuliatorius. Su apsilankiusiais bendravo ir profesinių mokyklų absolventai – jie pasakojo, kodėl pasirinko tokį profesijos įgijimo kelią ir pasidalino savo profesinės sėkmės istorijomis.
Lietuva ateities iššūkiams jau ruošiasi
Mūsų šalyje Europos įgūdžių metais ypatingas dėmesys buvo skirtas stiprinti mokymo ir kitų suinteresuotų įstaigų bei verslo bendradarbiavimą rengiant reikiamų įgūdžių ir kompetencijų turinčius darbuotojus, atskleisti mokymosi visą gyvenimą svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą patrauklumui didinti ir paskatinti net itin brandaus amžiaus žmones nevengti iššūkių, kuriuos jiems kelia šiuolaikinė darbo rinka – tobulėti ar net keisti profesiją, buvo pasitelktos įvairios veiklos ir skirtingi būdai: profesinio meistriškumo konkursai, įvaizdžio gerinimo kampanijos įvairiomis žiniasklaidos formomis, konkursai socialiniuose tinkluose, televizijos ir radijo laidos, straipsniai nacionalinėje žiniasklaidoje, aktuali informacija skleista viešųjų erdvių ekranuose ir kt.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas perspektyviam profesijos mokymosi būdui – pameistrystei populiarinti. Darbdaviai suskaičiavo, kad apie 90 proc. šiuo būdu profesiją įgijusių žmonių mokslus baigia turėdami reikiamos patirties ir sėkmingai pradeda karjerą įmonėse, kuriose dirbo mokydamiesi pameistrystės būdu, todėl daugėja su profesinėmis mokyklomis bendradarbiaujančių įmonių, gausėja žmonių, profesiją įgyjančių tokiu būdu (pvz., 2022 m. besimokančių profesijos pameistrystės būdu buvo kiek daugiau nei 2500, o 2023 m. šiuo būdu profesijos mokėsi jau per 3300 mokinių arba daugiau nei 18,7 proc. visų besimokančiųjų profesijos – beveik 8 proc. daugiau, nei 2018 m.; ŠVIS duomenys).
Ypač džiugu, kad būtent Europos įgūdžių metais didžiausiame Europoje profesinio meistriškumo konkurse „Euroskills Gdanskas 2023“ jaunieji Lietuvos profesionalai iškovojo net 3 medalius, tarp jų ir pirmąjį aukso medalį šio konkurso istorijoje (jį Lietuvai pelnė 24 metų automechanikas, buvęs Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokinys Mykolas Laurinavičius).
Iššūkiams, kuriuos Lietuvai ir kitoms šalims kelia Europos žaliasis kursas, skaitmeninė ir dirbtinio intelekto era, aptarti buvo skirta tarptautinė konferencija „Įgūdžiai Lietuvoje: ateities darbo rinkai ir pilietiškumui“, surengta Vilniuje 2023 m. rudenį. Jos metu mūsų šalies pedagogai, švietimo įstaigų vadovai, verslo atstovai ir mokslininkai kartu su kolegomis iš užsienio šalių diskutavo apie tai, kokių įgūdžių ir gebėjimų prireiks kiekvienam iš mūsų, kad profesinė karjera būtų ilga ir sėkminga, kaip stiprinti mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimą, kad profesijos besimokantys žmonės sukauptų kuo daugiau įgūdžių realioje darbo vietoje, ko reikia, kad ateities darbo rinkai būtų parengti kvalifikuoti specialistai.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad vykstant skaitmeninei ir žaliajai transformacijai visi kartu turime ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad kompetencijos atitiktų naujus darbo rinkos poreikius, tobulinti skaitmeninius Lietuvos gyventojų gebėjimus, nes jei gebėsime nuolat mokytis, gebėsime įveikti ir naujus iššūkius.
Europos įgūdžių metai (2023 m. gegužė–2024 m. gegužė) buvo inicijuoti siekiant stiprinti verslo, mokymo įstaigų, valstybės institucijų bendradarbiavimą ir taip padėti įmonėms spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, o žmones paskatinti nuolat tobulėti ir kelti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti.
Renginio įrašą anglų kalba galite žiūrėti čia.