Europos įgūdžių darbotvarkėje – dėmesys profesiniam mokymui

2016 m. birželio 10 d. Europos Komisija patvirtino naująją Europos įgūdžių darbotvarkę (angl. A New Skills agenda for Europe), kurioje valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai raginami tobulinti įgūdžių kokybę ir jų aktualumą darbo rinkai. Tyrimų duomenimis 70 mln. europiečių neturi tinkamų skaitymo ir rašymo įgūdžių, o dar daugiau turi prastus skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžius. Dėl to jiems gresia nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis. Kita vertus, daug europiečių, ypač kvalifikuotų jaunuolių, dirba darbą, neatitinkantį jų gabumų ir siekių. Be to, 40 proc. Europos darbdavių teigia negalintys rasti žmonių, turinčių reikiamų įgūdžių, kad būtų galima augti ir kurti inovacijas. Galiausiai, per mažai žmonių turi į verslumą orientuotą mąstyseną ir gebėjimų, kad galėtų pradėti savo verslą ir prisitaikytų prie kintančių darbo rinkos poreikių.

Kuo naudinga Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė?

Pagal naują Europos įgūdžių darbotvarkę pradedama vykdyti įvairūs veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos žmonės turėtų tinkamo ugdymo galimybes, tinkamus įgūdžius ir tinkamą paramą. Ja bus siekiama geriau panaudoti turimus įgūdžius ir padėti žmonėms įgyti naujų įgūdžių, reikalingų tam, kad jie galėtų susirasti kokybišką darbą ir pagerintų savo galimybes gyvenime. Komisija ragina valstybes nares, socialinius partnerius, pramonę ir kitus suinteresuotuosius subjektus bendradarbiauti siekiant:

    • gerinti įgūdžių ugdymo kokybę ir svarbą;
    • didinti įgūdžių matomumą ir palyginamumą;
    • gerinti informaciją apie įgūdžius, kad būtų galima priimti geresnius sprendimus dėl profesijos pasirinkimo.

    Kad padėtų spręsti su įgūdžiais susijusias problemas, Europos Komisija pradės vykdyti 10 iniciatyvų. Dalis jų pardėtos įgyvendinti kartu su Europos įgūdžių darbotvarkės paskelbimu:

    Įgūdžių garantija, siekiant padėti menkus įgūdžius turintiems suaugusiesiems įgyti būtiniausių raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninius įgūdžių ir siekti vidurinio išsalvinimo.
    Europos kvalifikacijų sandaros peržiūra, siekiant geriau suprasti kvalifikacijas ir geriau išnaudoti visus turimus įgūdžius Europos darbo rinkoje.
    Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija, siekiant sutelkti valstybes nares ir švietimo, užimtumo bei pramonės sričių suinteresuotuosius subjektus, kad jie sukurtų didelį skaitmeninį talentų banką ir užtikrintų, kad individai ir darbuotojai Europoje turėtų tinkamų skaitmeninių įgūdžių.
    Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas, siekiant pagerinti informacijos apie įgūdžius rinkimą ir spręsti įgūdžių trūkumo konkrečiuose ekonomikos sektoriuose problemą.

    Vėliau šiais metais ir 2017 m. bus pradėti vykdyti šie veiksmai:

    Trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo šablonas, siekiant padėti anksti nustatyti ir profiliuoti prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir kitų migrantų įgūdžius ir gebėjimus.
    „Europass“ peržiūra, siekiant pasiūlyti geresnes ir lengviau naudojamas priemones, kad žmonės galėtų pristatyti savo įgūdžius ir gauti naudingos tikralaikės informacijos apie įgūdžių poreikius ir tendencijas, kuri galėtų padėti jiems priimti sprendimus dėl karjeros ir mokymosi.
    Profesinio mokymo kaip prioritetinio pasirinkimo skatinimas, padidinant profesinio mokymo įstaigų mokinių galimybes įgyti darbu pagrįsto mokymosi patirties ir populiarinti gerus profesinio mokymo absolventų rezultatus darbo rinkoje.
    Rekomendacijos dėl bendrųjų gebėjimų peržiūra, siekiant padėti žmonėms įgyti pagrindinių įgūdžių, reikalingų gyventi ir dirbti XXI amžiuje, ypatingą dėmesį skiriant su verslumu ir inovacijomis susijusiai mąstysenai ir įgūdžiams.
    Iniciatyva dėl absolventų karjeros stebėsenos, siekiant pagerinti informaciją apie absolventų pažangą darbo rinkoje.
    • Pasiūlymas išsamiau išnagrinėti geriausią praktiką, kaip veiksmingai spręsti protų nutekėjimo problemą, ir keistis šios praktikos pavyzdžiais.
    Įgūdžių darbotvarkėje, siekiant gerinti profesinių įgūdžių ir kvalifikacijų kokybę ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, Europos Komisija, kartu su valstybinėmis narėmis, socialiniais partneriais ir švietimo įstaigomis, įsipareigojo paremti Rygos išvadose nustatytus 2015-2020 m. siekinius profesinio mokymo srityje:
    • sukuriant daugiau galimybių besimokantiesiems mokytis darbo vietoje jų mokymosi metu;
    • didinant besimokančiųjų pagal profesinio mokymo programas galimybes derinti mokymosi patirtį įgytą įvairiose aplinkose, pasiremiant jau egzistuojančiais instrumentais profesinio mokymo kokybei, kreditams ir atsižvelgiant į peržiūrėtą Europos kvalifikacijų sandaros rekomendaciją;
    • paremiant profesinio mokymo aukštesniu lygiu galimybių kūrimą ir matomumą per partnerystes tarp mokymo teikėjų, tyrėjų ir verslo, ypatingą dėmesį skiriant aukštesnio lygio įgūdžių poreikiams sektoriuose;
    • gerinant duomenų apie profesinio mokymo poveikį situacijai darbo rinkoje prieinamumą;
    • inicijuojant pirmąją Europos profesinio mokymo įgūdžių savaitę 2016 metais.