Profesinis mokymas Lietuvoje

Pagrindiniai bruožai
Profesinio mokymo programos skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims. Pirminis profesinis mokymas skirtas ne jaunesniems kaip 14 m. amžiaus jaunuoliams, siekiantiems įgyti pirmąją kvalifikaciją. Pirminis profesinis mokymas įgyvendinamas:

    • pagrindinio ugdymo (ISCED 2),
    • vidurinio ugdymo (ISCED 3) ir
    • aukštojo išsilavinimo nesuteikiančio povidurinio mokymo (ISCED 4) lygiais.

Baigus programas įgyjamos Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) 2-4 lygio kvalifikacijos. Mokiniams sudarytos galimybės kartu su profesine kvalifikacija įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Profesinio mokymo įstaigų absolventai, įgiję brandos atestatą, gali stoti į aukštąsias mokyklas. Stojantiems į tos pačios švietimo srities aukštojo mokslo studijų programas suteikiami papildomi balai.

Profesinis mokymas Lietuvoje įgyvendinamas mokykline forma, tačiau praktinis mokymas ir mokymas įmonėse sudaro didžiąją mokymo programos dalį. Pirminiame profesiniame mokyme praktiniam mokymui iš viso skiriama 60–70 proc. specialybės dalykams skirtų valandų, iš kurių 8–15 savaičių praktinis mokymas privalo būti vykdomas įmonėje arba realias darbo sąlygas atitinkančioje mokymo įstaigos bazėje.

Tęstinio profesinio mokymo tikslas – tobulinti asmens turimą kvalifikaciją, įgyti kitą kvalifikaciją arba kompetencijų, reikalingų atliekant įstatymais reglamentuojamą darbą ar funkciją. Tęstinio formaliojo profesinio mokymo programos skirtos įvairaus išsilavinimo (nuo pradinio iki povidurinio išsilavinimo) asmenims. Besimokantiesiems gali būti keliami praktinės veiklos patirties arba būtinos kvalifikacijos reikalavimai. Programų trukmė – iki 1 metų, jas baigus įgyjama valstybės pripažįstama EKS 1-3 lygių kvalifikacija.

Valdymas ir atsakomybė, socialinių partnerių vaidmuo
Pagrindinė atsakomybė už profesinio mokymo politikos kūrimą ir vykdymą suteikta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija dalyvauja įgyvendinant žmonių išteklių plėtros ir profesinio mokymo politiką, organizuoja žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo tyrimus.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) organizuoja profesinių standartų rengimą. KPMPC taip pat kaupia ir analizuoja informaciją apie profesinį mokymą, rengia profesinio mokymo plėtros metodikas, vertina ir plėtoja profesinio mokymo kokybę, atlieka Nacionalinio profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinio punkto ir Nacionalinio kvalifikacijų koordinavimo punkto funkcijas.

Svarbų vaidmenį formuojant ir įgyvendinant profesinio mokymo bei kvalifikacijų sistemos politiką atlieka patariamosios institucijos, iš kurių svarbiausios: Lietuvos profesinio mokymo taryba, centrinis profesinis komitetas ir sektoriniai profesiniai komitetai.

Socialiniai partneriai įgalioti inicijuoti naujų kvalifikacijų, standartų ir profesinio mokymo programų rengimą. Nuo 2003 m. baigiamasis kvalifikacijos vertinimas atskirtas nuo mokymo proceso. Nuo 2012 m. kompetencijas vertina šiai funkcijai akredituotos įstaigos: socialiniai partneriai, įmonės, darbdavių asociacijos.

Darbdavių atstovai dalyvauja sudarant profesinio mokymo programų turinį, vertinant programų atitiktį darbo rinkos poreikiams bei organizuojant mokymą. Jie taip pat gali dalyvauti profesinio mokymo įstaigų valdyme ir tapti tokių įstaigų dalininkais. Šiuo metu socialiniai partneriai, įmonės bei savivaldybės tiesiogiai dalyvauja maždaug ketvirtadalio pirminio profesinio mokymo įstaigų, turinčių viešosios įstaigos statusą, valdyme.

Profesinis mokymas skaičiais
Pirminį profesinį mokymą įgyvendina apie 70 profesinio mokymo įstaigų, 2015 m. duomenimis profesinio mokymo įstaigose pagal pirminio profesinio mokymo programas mokėsi apie 46,5 tūkst. mokinių.
Tęstinį profesinį mokymą vykdo apie 260 įstaigų.
Iš viso profesinio mokymo sistemoje siūloma apie 450 kvalifikacijų.
http://www.kpmpc.lt/kpmpc/tyrimai-ir-apzvalgos/tyrimai/profesinis-mokymas/