Profesiniai standartai

2010-2015 m. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras įgyvendino projektą „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“, kuris yra Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos dalis, skirtos kompleksiškai gerinti profesinio mokymo kokybę Lietuvoje.
Projekto tikslas – formuoti kvalifikacijas ir kurti naujoviškas, švietimo ir ūkio poreikius atliepiančias modulines profesinio mokymo programas. Projektu siekiama toliau plėtoti Lietuvos kvalifikacijų sistemą, sudaryti palankias sąlygas diegti Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijas dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos (EKS) kūrimo ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo.
Pirmoji projekto dalis – Kvalifikacijų formavimas
2010 m. patvirtinti Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašai, 2012 m. – Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimas su Mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sandara, sektorinių profesinių komitetų sukūrimas, naujos institucinės, teisinės, metodologinės aplinkybės reikalavo pakoreguoti 2008 m. parengtą „Nacionalinio profesinio standarto rengimo metodiką“, kuri buvo parengta vykdant Europos socialinio fondo finansuotą projektą „Lietuvos kvalifikacijų sistemos sukūrimas“. Įgyvendinant projektą „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“, ši metodika atnaujinta ir pavadinta Profesinio standarto rengimo metodika. Net 100 potencialių standartų rengėjų baigė mokymus pagal parengtą neformalią 40 akademinių valandų trukmės standartų rengėjų mokymo programą.
2014 m. baigėsi pirmasis projekto įgyvendinimo etapas, kurio metu parengti penkių prioritetinių šalies ūkio sektorių profesiniai standartai:

  • Energetikos
  • Apgyvendinimo ir maitinimo
  • Statybos
  • IRT (informacinių technologijų ir komunikacijų)
  • Transporto paslaugų ir saugojimo.

Juos, kaip prioritetinius profesinių standartų poreikio požiūriu, pagal įgaliojimus nustatė Centrinis profesinis komitetas, į kurį atstovus deleguoja valstybės, savivaldybių institucijos, mokymo įstaigos ir socialiniai partneriai.
Parengtų profesinių standartų projektai buvo tobulinami keliais etapais, kol prieita vieningos nuomonės dėl standarto tinkamumo aprobuoti. Pirmasis iš jų – atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų pateiktas pastabas, antrasis – reaguojant į
Sektorinių profesinių komitetų
narių vertinimus dėl standartų turinio. Pastabos ir rekomendacijos buvo išsakytos raštu bei organizuojant bendras diskusijas su atitinkamų profesinių standartų rengėjais. Kai kurie diskusiniai klausimai, problemos dėl sąsajų su šiuo metu naudojama informacija apie profesijas, kvalifikacijas ir jų poreikį perauga į socialinę partnerystę – iniciatyvas rengti bendrus projektus, tęsiant pradėtus kvalifikacijų sistemos įgyvendinimo darbus.
Pirmajame projekto įgyvendinimo etape sutaupytos projekto lėšos užtikrino galimybę tęsti profesinių standartų rengimą Antrajame standartų rengimo etape (2015 m.) buvo parengti kitų penkių prioritetinių šalies ūkio sektorių profesiniai standartai:

  • Medienos gaminių ir baldų gamybos
  • Tekstilės, aprangos ir odos dirbinių gamybos
  • Sveikatos priežiūros, grožio ir sveikatingumo paslaugų
  • Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto produktų gamybos
  • Inžinerinės pramonės gaminių gamybos.

Profesinių standartų rengimas yra vienas iš pagrindinių nacionalinės kvalifikacijų sistemos formavimo instrumentų. Įgyvendinant projektą „Kvalifikacijų formavimas ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimas“ aprobuoti profesiniai standartai, aprašytos kvalifikacijos tampa gairėmis modulinių profesinio mokymo programų rengėjams – projekto metu paraleliai vykdomai veiklai.

Profesinis standartas bus naudojamas kaip gairės:

  • studijų krypčių aprašų ir studijų programų rengimui bei atnaujinimui. Profesiniame standarte pateikiama informacija apie kvalifikacijas ir kompetencijas yra naudojama studijų rezultatams nustatyti, rengiant arba atnaujinant studijų krypčių aprašus ir studijų programas;
  • tęstinio profesinio mokymo moduliams ir programoms rengti. Naudojantis profesiniuose standartuose pateikta informacija apie kvalifikacijas ir kompetencijas tęstinio profesinio mokymo paslaugų teikėjai rengia savo mokymo programas ar modulius;
  • neformaliai ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų vertinimui. Remiantis profesiniais standartais, yra rengiamos neformaliai ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų vertinimo užduotys;
  • įmonių ir organizacijų žmonių išteklių valdymui ir vystymui. Remiantis profesiniais standartais galima rengti pareigybių aprašus, darbuotojų paieškos ir atrankos kriterijus, darbuotojų mokymo programas, veiklos vertinimo instrumentus, karjeros planus