Category Archives: Naujienos

2023 m. gegužės 24-25 dienomis įvyko virtualus 2023 metų ReferNet partnerystės forumas. Forume dalyvavo daugiau kaip 60 dalyvių iš 29 šalių, CEDEFOP atstovai.

ReferNet partnerystės forumo tikslas – stiprinti ReferNet tinklo narių bendradarbiavimą ir tinklaveiką.

Pirmąją renginio dieną CEDEFOP ekspertai pasidalino aktualia informacija ir įžvalgomis apie suplanuotų rezultatų: kvalifikacijų stebėjimas CEDEFOP „Online job advertisement data“ projekte ir „žaliųjų“ pertvarkos įgūdžių ugdymo strategijų valstybėse narėse analizė, įgyvendinimo eigą. Tinklo nariai dalyvavo teminėje sesijoje, kurioje aktyviai teikė siūlymus dėl ReferNet chartijos atnaujinimo.

Antroji renginio diena buvo skirta teminėms diskusijoms, kurių metu tinklo nariai dalinosi savo atstovaujamos šalies gerąja praktika dėl Individualių mokymosi paskyrų sistemų diegimo, profesinio mokymo skaitmeninės transformacijos, įgūdžių numatymo mechanizmų ir kt.

Renginys yra 2023 m. Europos įgūdžių metų darbotvarkės dalis.

Daugiau informacijos: CEDEFOP informacija

Mokymosi rezultatai tampa svarbiausiu dalyku kaip pagrindinė profesinio mokymo aprašomoji priemonė, todėl CEDEFOP kviečia Lietuvos profesinio mokymo specialistus aktyviai prisidėti prie diskusijų Europos Sąjungos lygmeniu ir padėti formuoti būsimą praktiką, dalyvaujant tam skirtoje apklausoje.

Apklausos nuoroda: https://survey.alchemer.eu/s3/90565868/Learning-Outcomes-Survey

Daugiau informacijos: CEDEFOP informacija apie atliekamą tyrimą

Prahoje spalio 10 ir 11 d. profesinio mokymo generalinių direktorių (DGVT) susitikime, kurį surengė Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija, bendradarbiaudama su Europos Komisija, Cedefop pristatė 2023 m., kurie bus pažymėti Europos įgūdžių metais, planuojamą veiklą.

Susitikime dalyvavo atstovai iš 30 šalių ir ES socialiniai partneriai. Susitikimo metu aptarti profesinio mokymo politikos prioritetai ir paminėtas Kopenhagos proceso 20-metis.

Renginyje Cedefop skirtas svarbus vaidmuo, nes diskusijų pagrindinė tema – ES bendradarbiavimo pažanga profesinio mokymo srityje. Cedefop Profesinio mokymo ir kvalifikacijų departamento vadovas Loukas Zahilas pristatė valstybių narių pateiktų nacionalinių įgyvendinimo planų būklės apžvalgą pagal 2020 m. Tarybos rekomendaciją ir Osnabriuko deklaraciją.

Daugiau informacijos: CEDEFOP naujiena.

2022 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ aprašą. Šia priemone siekiama įgyvendinti nacionalinio pažangos plano uždavinį 3.4 „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“.

Pažangos priemonės tikslas – padidinti profesinio mokymo patrauklumą bei jo atitiktį darbo rinkos poreikiams, išplečiant profesinių kompetencijų įgijimo galimybes mokantis bendrojo ugdymo mokykloje ir darbo vietoje bei keliant profesinio mokymo patrauklumą, teikiant paramą mokiniams iš nepalankias sąlygas turinčių asmenų grupių, bei regionų profesinio mokymo įstaigas aprūpinti infrastruktūra, atitinkančia naujausias tendencijas.

Pagrindinės Pažangos priemonės veiklos ir rodikliai:
1. reikiamų teisės aktų priėmimas (Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimai, Nacionalinės profesinio mokymo pažangos platformos sukūrimo įtvirtinimas);
2. naujų profesinio mokymo programų parengimas arba atnaujinimas, susijęs su žaliųjų technologijų ir inovacijų plėtra – energijos vartojimo efektyvumu, žiedine ekonomika, skaitmeninimu (siektina reikšmė – ne mažiau kaip 95 programos);
3. profesijos mokytojų, meistrų kompetencijų tobulinimas (siektina reikšmė – ne mažiau kaip 1000 asmenų);
4. pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje plėtojimas (siektinos reikšmės: įgyvendintos pameistrystės – 3 866 asm.;
5. profesinio mokymo įstaigų, organizuojančių profesinio mokymo programas pameistrystės forma, dalis padidės iki 100 proc.;
6. moksleiviai, dalyvavę nacionalinėje mobilumo programoje ir gavę pažymėjimą, patvirtinantį, kad jie pagerino praktinius ir skaitmeninius įgūdžius sektoriniuose praktinio mokymo centruose – 12 394 asm.);
7. sąlygų, suartinti bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programų įgyvendinimą, sudarymas (siektinos reikšmės: 4 000 gavusių paramą pagrindinio ugdymo programų mokinių, besimokančių pagal eksperimentines profesinio mokymo programas; 4 900 pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys mokiniai, baigę pirminio profesinio mokymo programos dalį);
8. paramos teikimas mokiniams iš nepalankias sąlygas turinčių grupių visos Lietuvos mastu (siektina reikšmė – mokinių iš nepalankias sąlygas turinčių asmenų grupių, kuriems buvo skirta parama profesinio mokymo prieinamumui gerinti, dalis padidės nuo 0 iki 4 proc.);
9. investicijos į profesinio mokymo įstaigų infrastruktūrą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (siektina reikšmė – naujos arba modernizuotos švietimo infrastruktūros naudotojų skaičius per metus – 22 860).

Tiesioginės tikslinės grupės, kurioms numatoma skirti Pažangos priemonės investicijas, yra:
– profesinio mokymo įstaigų mokiniai, įskaitant ir mokinius iš nepalankias sąlygas turinčių asmenų grupių, ir suaugusieji, kurie nori persikvalifikuoti, kelti kvalifikaciją, įgyti papildomą kvalifikaciją;
– profesijos mokytojai, meistrai;
– profesinio mokymo įstaigų pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai;
– bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų mokiniai;
– darbdaviai, kurie priims pameistrius.

Pažangos priemonės įgyvendinimui finansuoti 2023-2029 metais numatyta skirti beveik 84 mln. Eurų iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų.

Skaityti daugiau:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija dėl Švietimo plėtros programos pažangos priemonių

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1016

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2022 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. V-952 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ aprašo patvirtinimo (galiojanti suvestinė nuo 2022-11-26)

2022 m. vasario 24 d. rytą Rusijos Federacija grubiai pažeidė tarptautinės teisės normas pradedama karą prieš Ukrainą. Agresijos akivaizdoje Lietuva palaiko Ukrainą ir teikia jai paramą kartu su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Lietuvos valstybinės institucijos aktyviai teikia paramą Ukrainos karo pabėgėliams: priimti teisės aktai, palengvinantys ukrainiečių įsikūrimą, operatyviai suteikiami leidimai gyventi, mokytis, dirbti, gauti medicininę pagalbą.

Ukrainiečiams sudaromos sąlygos pasinaudoti profesinio mokymo galimybėmis

Ukrainiečiams, kurie dėl karo veiksmų Ukrainoje pasitraukė į Lietuvą, sudaromos galimybės mokytis profesijos, siekiant jiems kuo skubiau padėti integruotis. Atsižvelgus į karo pabėgėlių situaciją, pakeistos jų priėmimo mokytis pagal profesinio mokymo programas sąlygos ir profesinio mokymo organizavimas.

Lietuvoje prieglobsčio pasiprašę ukrainiečiai gali kreiptis į profesinio mokymo įstaigas su prašymu tęsti mokymąsi pagal konkrečią profesinio mokymo programą, jeigu pagal panašią programą mokėsi Ukrainoje. Įvertinus asmens turimas kompetencijas bei mokymosi pasiekimus, jis gali būti priimamas mokytis į jam tinkamiausią profesinio mokymo programą ir kursą. Iš Ukrainos atvykusių mokinių integravimasis skatinamas juos įtraukiant į anksčiau sudarytas profesinio mokymo grupes.

Nuo naujų mokslo metų profesinio mokymo įstaigose norintys mokytis ukrainiečiai galės dalyvauti vasarą vyksiančiame bendrajame priėmime. Stojimo prašymus tiesiogiai pateikę profesinio mokymo įstaigoms, būsimi mokiniai LAMA BPO informacinėje sistemoje bus užregistruojami pačių profesinio mokymo įstaigų.

Jei asmuo bendrojo priėmimo metu neturės išsilavinimą įrodančių dokumentų, jo kompetencijas ir mokymosi pasiekimus įvertins profesinio mokymo įstaiga. Vasarą mokytis profesijos priimti ukrainiečiai bus įtraukiami į naujai komplektuojamas profesinio mokymo grupes. Iš Ukrainos atvykusiems pabėgėliams mokytis profesijos bus sudaryti individualūs mokymo planai, pagal poreikius ir galimybes teikiama įvairiapusė mokymosi ir švietimo pagalba.

Ukrainiečiai Lietuvos darbo rinkoje: įsidarbinimo galimybės

Užsiregistravę Migracijos departamente, Ukrainos piliečiai ir asmenys be pilietybės, gyvenę Ukrainoje ir pasitraukę iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų, turi teisę dirbti ir vykdyti savarankišką veiklą Lietuvoje. Ukrainos karo pabėgėliai neprivalo gauti leidimą dirbti Lietuvoje. Užimtumo tarnyba teikia Ukrainos karo pabėgėliams šias paslaugas: informavimo, konsultavimo, pagalbos įsidarbinant. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, bus suteikiamos ne tik konsultacijos ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugos, bet ir papildomos integracijos į darbo rinką priemonės, pavyzdžiui, galimybė įgyti profesines žinias. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiam asmeniui paskiriamas jį kuruojantis konsultantas.

Siekiant kuo geresnės Ukrainos karo pabėgėlių integracijos organizuojami nemokami lietuvių ir kitų užsienio kalbų kursai.

Lietuvos statistikos departamento 2022 m. gegužės 21 d. duomenimis, Lietuvoje užregistruota 53712 karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš jų 29 857 priklauso 18-64 m. amžiaus grupei, 15 745 – 6-17 m. amžiaus grupei, 5 625 – iki 6 m., 2485 – nuo 65 m. amžiaus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje nuo karo pradžios iki 2022-05-23 įdarbinta 6,3 tūkst. ukrainiečių. Užimtumo tarnyboje 2022-05-23 buvo registruoti 6,5 tūkst. darbo ieškantys ukrainiečiai. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje 2022-05-23 buvo laisvos darbo vietos – 5,2 tūkst. kuriose darbdaviai pažymėjo, kad įdarbintų nuo karo bėgančius ukrainiečius.

Skaityti daugiau:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija dėl Ukrainos pabėgėlių

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

Užimtumo tarnybos informacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Lietuvos oficialiosios statistikos portalas

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. profesinio mokymo įstaigų mokinius visuose Lietuvos regionuose pakvies sustiprėjusios profesinio mokymo įstaigos.

Plano paskirtis – racionaliai naudojant išteklius, sukurti veiksmingai veikiantį, prieinamą profesinio mokymo įstaigų, vykdančių darbo rinkos poreikius atitinkančias profesinio mokymo programas, tinklą.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Agnės Kudarauskienės, minėtas planas parengtas tariantis su darbdaviais, savivaldos bei profesinio mokymo įstaigų atstovais, ypač atsižvelgta į nacionalinius ir regioninius rodiklius: sparčiai kintančius ūkio raidos ir darbo rinkos poreikius, demografinius pokyčius, Lietuvos investicinę aplinką.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. rugsėjo 1 d. savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendino 56 profesinio mokymo įstaigose. Iki 2022 m. naujųjų mokslo metų bus pertvarkyta 16 profesinio mokymo įstaigų, dalis mažesniųjų taps didesnių ir geriau aprūpintų profesinio mokymo įstaigų padaliniais, bus telkiami ištekliai ketvirtajai pramonės revoliucijai („Pramonei 4.0“) reikalingas programas įgyvendinančiose įstaigose, stiprinamos regioninės profesinio mokymo įstaigos. Planuojama, kad 2022 m. gruodžio 31 dienai tokių profesinio mokymo įstaigų bus – 44.

Viena iš pagrindinių profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos priežasčių:
1. mažėjantis mokinių, besimokančių pagal pirminio profesinio mokymo programas skaičius (2020-2021 mokslo metais – 26106 mokinių; 2021-2022 mokslo metais – 25021 mokinių);
2. žymiai augantis besimokančiųjų pagal tęstinio profesinio mokymo programas skaičius (2020-2021 mokslo metais – 1903 mokinių; 2021-2022 mokslo metais – 12777 mokinių);
3. nuosekliai didėjantis atotrūkis tarp didžiausių ir mažiausių profesinio mokymo įstaigų;
4. siekis optimizuoti turimus profesinio mokymo išteklius, o tuomet kryptingai investuoti.

Profesinio mokymo tinklo pertvarkos esminės nuostatos:
1. profesinio mokymo programų atitiktis derinama su nuolat kintančiais darbo rinkos poreikiais, jų pasiūla siejama su šalies ir regionų ūkine, socialine ir kultūrine raida;
2. įvertinami demografiniai pokyčiai bei prognozės šalyje;
3. tinklas vystomas kompleksiškai: analizuojamas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų, mokyklų tipų ir paskirčių išdėstymas tam tikroje savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje, jų įvairovė;
4. vertinamas ekonominis atskirų profesinio mokymo įstaigų išlaikymo pagrįstumas.

Profesinio mokymo tinklas tvarkomas ir sprendimai priimami analizuojant esamą visų profesinio mokymo teikėjų tinklą ir atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
1. demografinių pokyčių prognozes;
2. profesijų ir kvalifikacijų paklausos prognozes (tarptautinis kontekstas, nacionalinis kontekstas, regioninis kontekstas);
3. profesinio mokymo paslaugų prieinamumas;
4. valstybės ir savivaldybių poreikius papildyti darbo rinką naujais specialistais ar tobulinti esamų specialistų profesinę kvalifikaciją (juos perkvalifikuoti).

Profesinio mokymo tinko pertvarkos vertinimo kriterijus – teikiamų profesinio mokymo paslaugų kokybė.

Galutiniai profesinio mokymo įstaigų pertvarkos rezultatai 2024 m. gruodžio 31 dienai bus vertinami šiais pagrindiniais rezultatų rodikliais:
1. Profesinio mokymo įstaigų, kuriose nevykdomas profesinis mokymas pameistrystės mokymo forma, dalis – 0 proc. (tarpinė reikšmė iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 34 proc.)
2. Įsidarbinusių 20–34 metų asmenų, prieš 1-3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, dalis – 80 proc. (tarpinė reikšmė iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 67 proc.)
3. Profesinio mokymo įstaigų, įgyvendinančių programas, kurios teikia aukštą pridėtinę vertę turinčias kvalifikacijas, dalis – 50 proc. (tarpinė reikšmė iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 37 proc.)
4. Mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3), dalis – 35 proc. (tarpinė reikšmė iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 26 proc.)

Skaityti daugiau:
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022-04-13 įsakymas Nr. V-547 „Dėl Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2022 metų bendrojo plano patvirtinimo“

Europos Komisija nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. skelbia viešąją konsultaciją. Konsultacijos tikslas – surinkti tikslinių auditorijų duomenis apie keturių decentralizuotų ES agentūrų – EUROFOUND, CEDEFOP, ETF ir EU-OSHA – veiklos rezultatus ir platesnį poveikį tiek atskirai, tiek vadovaujantis kompleksiniu požiūriu.

Nuomonę šiose viešose konsultacijose galite pateikti užpildydami internetinį klausimyną.

Klausimynai pateikti kai kuriomis arba visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Atsakymus galite rašyti bet kuria oficialiąja ES kalba.

Skaidrumo sumetimais viešose konsultacijose dalyvaujančias organizacijas ir įmones prašome užsiregistruoti ES skaidrumo registre.

Norint teikti atsiliepimus, reikia užsiregistruoti arba prisijungti naudojantis savo socialinio tinklo paskyra.

Klausimynas

2022 m. gruodžio 7 dieną profesinio mokymo metodinių komisijų (komisijų), Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai dalyvavo KPMPC organizuotame seminare „Besikeičiantis profesijos mokytojo vaidmuo ir profesinio mokymo pokyčių link“.

Seminaro metu aptarti 2022 metų Komisijų veiklos rezultatai, įgyvendintos iniciatyvos, 2023 metais laukiantys iššūkiai, aktyviai diskutuota profesinio meistriškumo konkursų institutionalizavimo, profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo klausimais.

Susitikimo metu pristatyta ReferNet informacijos ir žinių tinklo veikla, aktualūs informaciniai ištekliai profesijos mokytojo tematika, pasidalinta informacija apie laukiamus pokyčius profesiniame mokyme.

Susitikimo metu išsamiai pristatyta asmens įgytų kompetencijų vertinimo aktualijos ir rezultatai.

Diskusijos metu vieningai sutarta, kad būtinas profesinio meistriškumo konkursų institucionalizavimas, aiškios ir standartizuotos organizavimo ir įgyvendinimo procedūros. Būtina parengti vieningą profesinio meistriškumo konkursų koncepciją ir strategiją, suburti nacionalinę profesinio meistriškumo konkursų koordinavimo grupę, parengti kokybės kriterijų ir rodiklių rinkinį, parengti standartizuotą dokumentaciją, sukurti dedikuotą platformą, užtikrinti tvarų finansavimo mechanizmą.

Diskusijos metu pažymėta, kad būtina pasinaudoti esama gerąja profesinio meistriškumo konkursų organizavimo patirtimi ir bei atsižvelgti į jau išmoktas pamokas.

Taip pat diskusijos metu pažymėta, kad profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimas kryptingai nevykdomas nacionaliniu lygiu, vieningai sutarta, kad turi būti sukurta aiški profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema.

Pristatome išverstą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą CEDEFOP leidinį Mokymosi rezultatų nustatymas, formulavimas ir taikymas, kuris skirtas asmenims ir institucijoms aktyviai dalyvaujančioms nustatant ir formuluojant mokymosi rezultatus.

Jame pateikiami konkretūs mokymosi rezultatų naudojimo pavyzdžiai ir esamos konsultacinės ir tyrimų medžiagos, pagrindžiančios mokymosi rezultatų nustatymą ir formulavimą, apžvalga.

Atnaujintu vadovu taip pat siekiama skatinti švietimo ir mokymo bei darbo rinkos dalyvių diskusijas vadovaujantis žiniomis iš skirtingų švietimo ir mokymo sistemų ir panaikinant atotrūkį tarp institucijų ir sektorių.