Profesinio mokymo aktualijos už Europos ribų: įspūdžiai iš tarptautinių mokymų |

KPMPC Kvalifikacijų formavimo skyriaus vedėja Lina Vaitkutė birželio-liepos mėn. dalyvavo 10 dienų trukmės tarptautinėje profesinio mokymo lyderystės programoje „TVET Leadership Programme“ Bonoje (Vokietija), kurią organizavo Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO tarptautinis profesinio mokymo centras UNEVOC. Pristatome jos įspūdžius.

Tarptautinė programa profesinio mokymo sektoriaus atstovams iš skirtingų pasaulio šalių organizuota trečią kartą. Programa orientuota į 4 plačias temas, kurios tiesiogiai siejasi su platesniais UNESCO tikslais: jaunimo užimtumo ir verslumo didinimas, teisingumo ir lyčių lygybės skatinimas, pagalba perėjimui prie žaliosios ekonomikos, pagalba perėjimui prie skaitmeninės visuomenės.

Programą sudarė 9 moduliai: Tvarios plėtros tikslai ir UNESCO profesinio mokymo strategija, Profesinio mokymo politika ir kvalifikacijų sandaros, „Žaliųjų įgūdžių“ ugdymas per profesinį mokymą, Mokymasis darbo vietoje, Technologijų naudojimas profesiniame mokyme, Verslumas ir naujos tendencijos profesiniame mokyme, Lyderystė, Strateginis įstaigos planavimas ir valdymas bei Regioninių ir institucinių pasiūlymų kūrimas. Ja dalyviams siekta suteikti strateginių žinių apie tvarią plėtrą ir profesinio mokymo strategines kryptis, šiuolaikinių teminių žinių apie atskiras profesinio mokymo sritis ir praktinių įgūdžių pokyčiams paveikti. Programą UNESCO padėjo įgyvendinti Vokietijos švietimo ir tyrimų bei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerijos, Europos agentūros Europos mokymo fondas ir CEDEFOP bei kiti partneriai.

Programos dalyviai dalyvavo konkurse, iš viso atrinkta 19 dalyvių iš Europos, Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Lotynų Amerikos šalių. Juos pagal darbo pobūdį galima suskirstyti į 3 grupes: dirbantys švietimo ministerijose, dirbantys švietimo ministerijoms pavaldžiose įstaigose ir profesinio mokymo įstaigų administracijos darbuotojai.

Pasaulinės profesinio mokymo tendencijos ir plėtros kryptys atsispindi jau modulių pavadinimuose. Programos organizatoriai pagrindinėmis profesinio mokymo iniciatyvų sritimis įvardijo didėjantį dėmesį profesinių įgūdžių ugdymui, naujus įgūdžius ir naujus mokymosi būdus, bendrųjų įgūdžių ugdymą, didėjantį kvalifikacijų vaidmenį ir jų vertės suvokimą, dėmesio centro perkėlimą nuo mokymo prie mokymosi, profesijos mokytojų kompetencijų tobulinimą, naujas profesinio mokymo valdymo formas. Lektorių nuomone, nors ir daug kalbama apie darbo vietų robotizavimą ateityje ir, galimai, sumažėsiantį profesinio mokymo kvalifikacijas turinčių darbuotojų poreikį, jei profesinis mokymas suteiks reikiamų žinių, įgūdžių ir kompetencijų (taip pat ir bendrųjų), naujiems iššūkiams bus pasiruošta.

Iš lektorių pristatymų ir diskusijų su programos dalyviais susidarė įspūdis, kad profesinio mokymo srityje profesinio mokymo strateginės vizijos ir siekinių prasme esame labiau panašūs nei skirtingi, t.y. nors galbūt skiriasi profesinio mokymo bazės ir pastatų ar įrangos modernumo lygis, už Europos ribų esančiose šalyse vyksta panašūs procesai kaip ir Lietuvoje ar kitose Europos šalyse: kvalifikacijų sistemų plėtra, diskusijos dėl kvalifikacijų sandarų įgyvendinimo ar jų kūrimo, profesijų ar profesinių standartų kūrimas, profesinio mokymo kokybės gerinimas, profesinio mokymo populiarinimas, profesinio mokymo valdymo tobulinimas ir pan. Pavyzdžiui, su Irako ir Gajanos atstovais kalbėjome apie profesinių standartų skirtumus ir jų kūrimo procedūras, su Pietų Korėjos ir Kenijos atstovais dalijomės informacinių technologijų naudojimo, įgyvendinant profesinio mokymo programas ar valdant švietimo bazes ir registrus, patirtimi.

Programos dalyviai mokymų pabaigoje turėjo sukurti ir pristatyti regioninius ir institucinius pasiūlymus. Institucinius pasiūlymus vertino ir komentavo ekspertų komisija. Lietuva, vadovaujantis UNESCO tradicija, priskirta Europos ir Šiaurės Amerikos regionui, ir kartu su Kanados ir Rusijos atstovais idėja bendram projektui pasirinkta profesijos mokytojų akademinių kvalifikacijų suteikimo modelis. Projekte suplanuota išanalizuoti šalių patirtį, suteikiant profesijos mokytojams akademines kvalifikacijas (švietimo, pedagogikos, edukologijos srities bakalauro ar magistro kvalifikacinius laipsnius), palyginti profesijos mokytojų kompetencijų aprašus ir sukurti tarptautinį profesijos mokytojų sertifikavimo ir akademinių kvalifikacijų modelį. Idėja sulaukė didelio susidomėjimo ir buvo įvertina kaip inovatyvi ir reikalinga. Instituciniam pasiūlymui, kuris galėtų būti įgyvendintas Lietuvoje, pasirinkta „žaliųjų“ gebėjimų ugdymo per profesinį mokymą tematika. Pastebėtina, kad didžioji dalis programos dalyvių savo pasiūlymams pasirinko šią sritį, tačiau projektuose numatytos skirtingos veiklos. Lietuvai aktualiomis veiklomis identifikuotos šios veiklos: su tvaria plėtra ir „žaliąja“ ekonomika susijusių tarptautinių ir nacionalinių politinių dokumentų analizė ir jų priemonių aktualumo profesiniam mokymui įvertinimas, „žaliųjų gebėjimų“ ugdymo raiškos profesiniuose standartuose ir profesinio mokymo programose analizė, gerosios užsienio patirties, ugdant „žaliuosius gebėjimus“, analizė, metodinių priemonių, kaip geriau integruoti „žaliųjų gebėjimų“ ugdymo nuostatas į profesinius standartus ir profesinio mokymo turinį, parengimas, UNEVOC parengto gido profesinio mokymo įstaigoms apie „žaliųjų gebėjimų“ ugdymą per profesinį mokymą vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, gido išbandymas dviejose profesinio mokymo įstaigose ir konsultacinio seminaro profesinio mokymo teikėjams organizavimas. Nors projektų kūrimo užduotis, pirmiausiai, buvo skirta praktiškai pritaikyti programoje įgytas žinias ir įgūdžius, su KPMPC vadovais jau aptarta galimybė dalį projekto veiklų realizuoti.

Naudinga informacija: