Nacionalinis profesinio meistriškumo konkursas – startas į sėkmingą karjerą

Nacionalinio būsimųjų kepėjų ir konditerių profesinio meistriškumo konkurso nugalėtojų diplomai atiteko Klaipėdos turizmo mokyklos, profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ ir Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro auklėtinėms.

Konkurso, kuris vyko tarptautinės parodos „Studijos 2020“ metu, dalyviai – įvairių Lietuvos profesinio mokymo įstaigų mokiniai per 4 valandas turėjo iškepti 12 cm skersmens tartaletę, kurioje turėjo būti panaudotas citrusinis vaisius, bei 24 cm skersmens pyragą su obuoliais. Geriausiai tai pavyko būsimajai kepėjai-konditerei iš Klaipėdos Laurai Kemzūraitei (profesijos mokytoja Gintarė Čeplinskienė).

Dvi dienas Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusio konkurso dalyvių darbą atidžiai stebėję ir jų kepinius ragavę teisėjai Justinas Kapkovičius („IDW Esperanza Resort & SPA“ virtuvės šefas), profesionalios konditerės Toma Piskarskaitė („Amandus desertinė“) ir Daiva Mikšiūnienė (konditerijos studijos vadovė), Lietuvos restoranų vyr. virėjų ir konditerių asociacijos prezidentas „Vytautas Mineral SPA“ gamybos vadovas Darius Dabrovolskas bei viešbučio „Novotel“ pagrindinė konditerė Miroslava Suduiko antrąją vietą skyrė vilnietei Sonatai Šalkauskaitei (mokytoja Nijolė Boldinovienė), trečiąją – kaunietei Gabrielei Juraitytei (mokytoja Rasa Virginija Venterienė).

Konkursai – galimybė atsiskleisti

„Ateityje norėčiau kurti savo verslą, bet noriu ne tik vadovauti – noriu parodyti savo darbuotojams, ką ir kaip reikia daryti“, – sako kaunietė Sigita, aiškindama, kodėl nusprendė įgyti kepėjo–konditerio profesiją. Pasak jos, nacionalinis konkursas – tai galimybė patikrinti savo jėgas neįprastomis sąlygomis. „Čia orkaitės kitokios negu esu įpratusi, be to jaudulys trukdė, todėl kepiniai išėjo vidutiniški. Bet įgijau naujos patirties“, – nenusimena tik pernai rudenį amato pradėjusi mokytis mergina.
Dauguma konkurso dalyvių mokytis kepėjo–konditerio profesijos atėjo tiesiai iš bendrojo ugdymo mokyklos suolo, bet yra ir tokių, kurie į šią sritį pasuko vėliau. „Hobis nugalėjo“, – prisipažįsta kaunietės Asta ir Karolina. Besidžiaugdama bendramokslės sėkme konkurse Asta sako, kad naudojasi kiekviena galimybe pasisemti patirties, nes jau baigdama mokyklą žinojo, kokią profesiją nori įgyti, o Karolina, iš pradžių pasirinkusi studijas aukštojoje mokykloje, priduria: „Vingiuotas mano kelias rodo, kad svarbiausia pasirinkti profesiją, kuri patinka, nes ne mano diplomas, kuris dabar guli stalčiuje, o patinkantis darbas ir noras tobulėti yra tie dalykai, kurie padės įsitvirtinti gyvenime“.

„Mokytis profesijos ateina ir baigę 10 ar 12 klasių jaunuoliai, ir baigę bakalauro ar magistro studijas. Štai ir dabar, per papildomą priėmimą, kuris ką tik baigėsi, įstojo nemažai naujų mokinių, nes išmokti amato – naudinga ir perspektyvu“, – sako profesijos mokytoja G. Čeplinskienė. Paklausta, ar baigusiam profesinę mokyklą kepėjui–konditeriui nesunku siekti karjeros, ji atsako teigiamai – nemažai jų sėkmingai dirba įvairiuose restoranuose, dalis tęsia mokslus ir tampa maisto technologais. „O Rokas, kuris mokydamasis mūsų mokykloje sėkmingai dalyvavo konkursuose, dabar dirba konditeriu viename garsiame restorane ir pas mus moko dabartinius mokinius“.

Raktas į sėkmę – nuolatinis tobulėjimas

Savo ateitį daugelis konkurso dalyvių sieja su pasirinkta profesija. Tačiau tam, kad taptum tikru profesionalu, nepakanka mokyklos baigimo ar konkurso nugalėtojo diplomo. „Jei nori tapti geru kepėju–konditeriu, nebūtina mėgti saldumynus. Svarbu, kad jums patiktų juos gaminti. O svarbiausias dalykas – noras tobulėti“, – teigia G. Čeplinskienė
Panašiai kalba ir būsimųjų profesionalų darbą vertinę pripažinti meistrai. Anot savo studiją įkūrusios ir kitus amato paslapčių mokančios konditerės D.Mikšiūnienės, jei sėdėsi ir lauksi, sėkmė neateis: „Reikia daug dirbti, nes tobulėjame dirbdami“. „Tapti virtuvės šefu kai kada galima per 15 minučių – tiek vidutiniškai trunka pokalbis dėl darbo, bet jei nori tapti geru virėju, turi mokytis visą gyvenimą“, – sako J. Kapkovičius. Jam pritaria jau ne pirmą kartą su Lietuvos virėjų rinktine į pasaulinę olimpiadą besirengiantis D. Dabrovolskas, savo karjerą po profesinės mokyklos pradėjęs studentų valgykloje: „Šefas turi ne tik vadovauti, bet ir išmanyti kulinariją, konditeriją, mokėti paruošti bet kokį patiekalą“.

Pasak jų, mokytis reikės nuolat, nes kiekviename restorane ar kitoje maisto gamybos įmonėje yra specifinių dalykų, kuriuos reikės perprasti, todėl labai gerai, kad profesinių mokyklų mokiniai gali atlikti praktiką įmonėse. O patirtis ir žinios, lyderystės įgūdžiai, kurių mokiniai įgyja besiruošdami ir dalyvaudami nacionaliniame, o juo labiau tarptautiniame jaunųjų profesionalų konkurse „Euroskills“, – ir yra dalis kelio siekiant profesionalumo, geidžiamo darbo ir karjeros.

„Virėjo, konditerio specialybės populiarėja – tikrai nėra taip, kad ją rinktųsi tie, kurie niekur kitur neįstoja. Juo labiau dabar, kai atsirado ir kulinarinio meno kryptis. Aš taip pat džiaugiuosi, kad baigiau profesinę mokyklą, nes joje teorinės žinios ir praktika eina lygiagrečiai“, – sako daugiau kaip 20 metų virtuvėje besisukantis kulinaro-konditerio ir virėjo specialybes turintis ilgametis virtuvės šefas, o dabar vienos iš konkurso prizų steigėjų UAB „Minordija“ maisto technoogas Jaroslav Orševski. Tarptautiniam konkursui Vokietijoje besiruošiantis profesionalas ir priduria: „Tokie konkursai, kuriuose gali save parodyti, skatina jaunimą tobulėti. Bet jei norite tapti tikru meistru, turite būti užsispyrę. Aš dabar nestoviu prie puodų kiekvieną dieną, testinėje virtuvėje kuriu naujus produktus, bet niekada nepamirštu, kad ne visuomet pirmas kartas būna sėkmingas. Visiems pasitaiko, kad darai viską taip, kaip receptūroje nurodyta, bet sudegė tešla. Kitą kartą ji neiškilo. Trečią kartą – išdžiūvo… Kartais tenka 15 kartų bandyti, kol pavyks. Ir kai pagaliau pavyksta, tu augi kaip profesionalas“.
Nacionaliniame kepėjų-konditerių profesinio meistriškumo konkurse, kuris yra projekto „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“, finansuojamo ES struktūrinių fondų lėšomis, dalis, taip pat dalyvavo būsimieji profesionalai iš Kėdainių, Utenos, Elektrėnų ir kitų šalies profesinio mokymo įstaigų. Iš viso mūsų šalyje yra daugiau negu 60 profesinio mokymo įstaigų, kuriose galima įgyti daugybę patrauklių ir darbo rinkoje perspektyvių profesijų.