Biofizikė L. Vencė: „Jei mūsų smegenys tinginiaus, net atmintis pradės šlubuoti“

Išgirdęs klausimą, kas jį, pensininką paskatino mokytis, 65-erių Stasys ilgai negalvoja. „Dėl to, kad vėl tapau studentu, kalčiausia žmona“, – sako jis. 15 metų Lietuvos kariuomenėje tarnavęs vyras priduria, kad veiklos jam ir dabar netrūksta, bet mokytis anglų kalbos prieš dvejus metus pradėjo būtent sutuoktinės paragintas.

Ir nesigaili. Trečiojo amžiaus universiteto klausytoju tapęs Stasys pasakoja, kad čia ne tik mokosi to, kam pritrūko laiko dirbant ir auginant vaikus. Kartu su bendramoksliais, tarp kurių yra net 80-ečių, jis keliauja, lankosi teatruose ir muziejuose.

Užsienio kalbos, kitos naujos žinios ir įgūdžiai – tai ne sunki kuprinė, kurią nešiojame ant pečių. Tai naujos galimybės, kurias patys sau atveriame mokydamiesi, tvirtina Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro direktorė Natalja Kimso, o biofizikos mokslų daktarė Laura Vencė priduria, kad mūsų smegenims patinka dirbti – jei jos privertos tinginiauti, net atmintis ima šlubuoti.

Apie visa tai – antroje radijo laidoje iš ciklo „Neformaliojo mokslo virtuvė“, finansuojamo ES struktūrinių fondų lėšomis. Laidos, kurią transliuos radijo stotis „Pūkas“, kviečiame klausytis antradienį, birželio 4 d., po 11 val. žinių.