Struktūra 
Neįgaliesiems Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) 2014-2015 m. vykdo pameistrystės mokymo formos diegimo Lietuvoje apžvalgą, kurios pagrindu bus parengtos rekomendacijos pameistrystės plėtrai mūsų šalyje. Projektas lygiagrečiai įgyvendinamas Lietuvoje ir Maltoje.
2014 m. rugsėjo 8-9 d. Cedefop įvyko pirmasis bendras Lietuvos ir Maltos projektų priežiūros grupių, Cedefop ekspertų bei švietimo tyrimų konsultacinės įmonės ICF GHK atstovų susitikimas. Europos Komisijai atstovo Norbert Schoebel. Lietuvos projekto priežiūros grupės nariai: Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Saulius Zybartas, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, UAB „Arginta Engineering“ generalinis direktorius Gintautas Kvietkauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Radišauskienė, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentė, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorė Elena Pelakauskienė. Susitikime taip pat dalyvavo KPMPC Informavimo ir administravimo skyriaus vedėja Lina Vaitkutė. Susitikimo metu pristatyta šalių situacija, tartasi dėl šalyse vykdomų apžvalgų modelio, prioritetinių sričių bei projekto eigos.
Kaip teigė Cedefop direktorius James Calleja, pameistrystės apžvalgos projektas Lietuvai ir Maltai turėtų pasiūlyti kokybiškas veikiančias pameistrystės struktūras ir realų veiksmų planą. Pasiūlymų įgyvendinimas priklausys nuo realių veiksmų šalyse, jie gali būti įgyvendinti tik jei bus kokybiškas dialogas ir aiškus pasiskirstymas atsakomybėmis. Cedefop direktorius taip pat akcentavo, kad būtina dirbti su pameistrystės įvaizdžiu – šalių gyventojai turi žinoti, kad pameistrystė – prasmingas ir vertinamas mokymosi kelias, kad ir per pameistrystę galima siekti karjeros ir mokytis toliau. Pagrindiniai projekto žingsniai: dabartinės situacijos įvertinimas (kur esama); šalių prioritetų nustatymas (kur norima nueiti), problemų analizė (kokios problemos, kas jas sukelia) ir sprendimų, kaip pasiekti išsikeltus prioritetus (politikos rekomendacijų formulavimas). 2015 m. šį projektą numatoma pratęsti dar 3 šalyse.
Pristatydamas Lietuvos situaciją ir susijusias naujienas, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Saulius Zybartas informavo apie nuo naujų mokslo metų įgyvendinamą Java programuotojo mokymo programą, kuri bus vykdoma artima pameistrystei forma, bei premjero iniciatyva atnaujinamus teisės aktus dėl pameistrystės įgyvendinimo. Jo teigimu, Cedefop pasiūlyto modelio ir rekomendacijų įgyvendinimui realu panaudoti Europos struktūrinių fondų lėšas.
Maltos atstovai taip pat džiaugėsi, kad pameistrystės situacijos peržiūros projektas pradėtas pačiu metu, nes atsirado pakankamai didelė spraga tarp to, ką siūlo profesinio mokymo įstaigos ir, ko reikia rinkai. Grupės atstovai paminėjo šešis svarbius faktorius pameistrystės įgyvendinimui: teisės aktų pakeitimus, pameistrystės strategijų parengimą, įvairių suinteresuotųjų pusių įtraukimą, pameistrių judumo skatinimą šalyje ir tarp šalių, priemonių kūrimą pameistrystei įgyvendinti ir pameistrystės kokybės gerinimą.
Cedefop siūlymu, šalių sistemos analizuojamos pagal 11 sričių (išskirtiniai pameistrystės ir profesinio mokymo bruožai, vieta švietimo sistemoje, valdymo struktūros, mokymo turinys ir mokymosi rezultatai, bendradarbiavimas tarp mokymo įstaigų ir įmonių, pagalba įmonėms, reikalavimai profesijos mokytojams ir įmonių meistrams, finansavimas, kokybės užtikrinimas, pameistrių darbo ir mokymosi sąlygos, reagavimas į darbo rinkos poreikius). Seminaro metu aptarta Lietuvos situacija pagal šias sritis, tartasi, kokiose srityse Cedefop pagalba ir rekomendacijos būtų ypač vertinga. Projekto priežiūros grupės nuomone, prioritetinės sritys – valdymas ir finansavimas, pagalba įmonėms ir kokybė. Taip pat sutarta, kad Lietuvoje būtina skirtingoms pusėms išsamiai išdiskutuoti ir prieiti vieningos nuomonės, koks pameistrystės apibrėžimas ir samprata tinkamiausia Lietuvos kontekstui.
Rugsėjo-spalio mėn. Cedefop ekspertai Lietuvoje atliks interviu su valstybės organizacijų, pameistrystėje ir praktiniame profesiniame mokyme dalyvaujančių įstaigų (švietimo įstaigų, darbdavių) bei socialinių partnerių atstovais. Interviu metu bus bandoma išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduriama organizuojant profesinį mokymą įmonėse bei kokios pagalbos reikėtų.
Interviu metu surinkta informacija bus naudojama ieškant sprendimų bei formuluojant politines rekomendacijas. Numatoma projekto pabaiga – 2015 m. vidurys.
