Cedefop konferencija „Partnerysčių svarba pameistrystės plėtrai Europoje“

2014 m. gegužės mėn. 7-8 d. Salonikuose (Graikija) vyko Cedefop konferencija „Partnerysčių svarba pameistrystės plėtrai Europoje“ (angl. „Apprenticeship conference – Steering partnerships for growth“). Konferenciją organizavo Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop) kartu su Europos Komisija. Renginys buvo skirtas Europos šalių vyriausybių atstovams bei socialiniams partneriams, siekiant, kad dalyvaujančios šalys aptartų ateities tarpusavio bendradarbiavimo pameistrystės plėtrai perspektyvas. Renginio tikslas – skatinti Europos pameistrystės aljanso plotmėje numatomų veiklų, skirtų pameistrystės plėtrai, įvaizdžio gerinimui bei kokybei užtikrinti, vykdymą.

Konferencijos atidarymo kalbose Cedefop direktorius James J. Calleja bei Eurokomisarė, atsakinga už švietimo, kultūros, daugiakalbystės, sporto, žiniasklaidos bei jaunimo klausimus Androulla Vassiliou, pabrėžė pameistrystės plėtrą kaip labai svarbų žingsnį sprendžiant jaunimo nedarbo problemą Europos mastu. Siekiant mažinti jaunimo nedarbą Europoje šalys turi ieškoti bendrų sprendimo būdų, padedančių jaunimui greičiau įsidarbinti, pereiti iš mokymosi į darbo rinkos pasaulį bei suteikiančių daugiau mokymosi darbo vietoje galimybių, užtikrinant tokiu būdu įgytų kvalifikacijų pripažinimą. Kaip taisyklė, šalys, kuriose profesinis mokymas vykdomas pameistrystės forma, gali pasigirti ženkliai mažesniu jaunimo nedarbu bei lengviau prisitaikyti prie ekonominės situacijos pokyčių Europoje. P. Calleja teigė, jog tik darbo vietoje besimokantis jaunas asmuo gali visiškai save identifikuoti profesine prasme ir tik taip išsiaiškinti, ar būsima profesija jam/jai tikrai tinkama. Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktorato švietimo ir profesinio mokymo direktorius Antonio S. Mendes pabrėžė, jog būtina kuo skubiau spręsti esamą situaciją, kadangi yra akivaizdu, jog jaunimo įgyjami įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių ir jauni asmenys negali rasti darbo. Kaip teigė p. Mendes, „kažkas šioje sistemoje neveikia. Taigi, pats laikas suprasti, jog švietimas turi tarnauti darbo rinkai, o darbo rinka – švietimui“. Renginio metu buvo išplatintas informacinis Europos Komisijos leidinys apie pameistrysčių plėtros finansavimo galimybes, kuriame kaip gerosios praktikos pavyzdys paminėtas šiuo metu VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro įgyvendinamas projektas „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“. Pagrindinis šio projekto tikslas – pameistrystės mokymo formų plėtojimas, siekiant gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai. Leidinyje taip pat paminėta vykdoma iniciatyva Baltijos regiono energetikos sektoriuje – aukštajame moksle parengtos dualinio mokymo bakalauro laipsnį teikiančios programos.

Siekiant renginio tikslų, darbo grupių metu dalyvaujančių šalių atstovai turėjo puikią progą pasidalinti patirtimi, diskutuoti rūpimais klausimais bei preliminariai susitarti dėl ateities bendradarbiavimo galimybių.

Kitų šalių patirtis

Danijoje socialinis dialogas yra viso pameistrystės proceso valdymo dalis. Nacionaliniu lygmeniu už pameistrysčių įgyvendinimą yra atsakinga patariamoji institucija – Profesinio mokymo taryba, susidedanti iš socialinių partnerių, įmonių vadovų, mokytojų, mokinių ir ekspertų. Taryba konsultuoja profesinio mokymo sistemos struktūros, kolegijų akreditacijos, mokymo turinio ir vertinimo procesų klausimais. 50 profesinių komitetų atsakingi už detalaus mokymo programų turinio, jų tikslų, struktūros, trukmės, vertinimo bei mokymo atskirties mokykloje ir įmonėje apibrėžimą. Profesinių komitetų iniciatyva sudaromi vietiniai komitetai – kiekvienai atskirai programai ir mokymo teikėjui – patariantys planuojant programas bei bendradarbiaujantys su vietiniais darbdaviais. Visi darbdaviai privalo mokėti mokestį darbdavių fondui, nepriklausomai nuo to, ar jie vykdo pameistrystę. Vykdantiems pameistrystę darbdaviams iš fondo lėšų kompensuojamos patiriamos išlaidos už laikotarpį, kurį pameistrys praleidžia mokymosi įstaigoje. Visos kitos mokymo darbo vietoje išlaidos dengiamos darbdavio lėšomis.

Šveicarijoje darbdaviai taip pat aktyviai dalyvauja mokymo procese. Vykdomos nuolatinės kampanijos, skatinančios viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Atsakomybę už profesinio mokymo formavimą ir įgyvendinimą dalijasi konfederacija, kantonai bei profesinės organizacijos (prekybos asociacijos ir socialiniai partneriai). Taip pat kuriami įmonių tinklai, įgalinantys naudoti bendrus turimus resursus; aktyviai veikia profesinio mokymo „reklamos“ agentai, nuolat bendraujantys su vietinėmis įmonėmis ir skatinantys jas kurti pameistrystės vietas. Į Šveicarijos profesines mokyklas stoja 2/3 jaunimo, per visą mokymosi laikotarpį jiems teikiamos karjeros konsultavimo paslaugos. Pameistrystės kaštai 3/4 dalimi dengiami valstybės ir 1/4 privačių finansavimo šaltinių lėšomis. Švietimo sistema lanksti, baigusieji profesines mokyklas gali tęsti studijas aukštosiose mokyklose.

Švedijoje vykdoma 12 profesinio mokymo programų, visos atnaujintos 2008 metais – tiek mokykline, tiek pameistrystės forma. Vykdant programas mokykline forma, mažiausiai 15 savaičių turi būti praleidžiama darbo vietoje (kita praktikos dalis – mokyklos bazėje); mokantis pameistrystės forma, darbo vietoje praleidžiama pusė mokymosi laiko. Švedijoje yra galimybė pereiti iš vienos profesinio mokymo formos į kitą, t.y., iš mokyklinės – į pameistrystę ir atvirkščiai. Pameistrystės įvaizdziui gerinti dedama daug pastangų – nemaža dalis tėvų ir mokinių yra įsitikinę, jog tokia mokymosi forma skirta tiems, kurie nesugeba mokytis mokykloje. Taip pat ir darbdaviai gana dažnai mano, kad mokyklinė profesinio mokymo forma yra kokybiškesnė. Kaip bebūtų, mokyklos susiduria su finansine problema atnaujinant brangiai kainuojančias praktinio mokymo bazes ir vykdant programas yra linkusios bendradarbiauti su darbdaviais. Pameistrystei skatinti mokykloms ir įmonėms skiriama finansinė parama.

Kipre pameistrysčių procesus koordinuoja mentoriai ir, pasak Kipro atstovų, pameistrystės taikymas yra pakankamai sėkmingas šalyje. Tačiau, kaip ir Švedijoje, susiduriama su pameistrystės įvaizdžio problemomis, kadangi ši mokymosi forma pirmiausia būdavo taikoma iš mokymosi proceso pasitraukusiems jaunuoliams (angl. „drop-outs“), siekiant juos kuo greičiau įtraukti į darbo procesą.

Vokietijoje profesinio mokymo sistemos vystymas yra jungtinė valstybės, prekybos ir pramonės rūmų, profesinių sąjungų atsakomybė. Dualinės sistemos dėka Vokietija gali pasigirti žemu jaunimo nedarbu. Įmonės yra suinteresuotos vykdyti jaunų žmonių mokymus, taip pasirengdamos sau kvalifikuotų darbuotojų ateičiai. Paskaičiuota, jog vieno studento mokymas įmonei vidutiniškai kainuoja 50.000-80.000 EUR. Mažoms įmonėms yra galimybė gauti valstybės paramą. Iš viso 22 proc. Vokietijos įmonių vykdo dualinį mokymą, kai kuriose įmonėse studentai sudaro 8 proc. visų darbuotojų. Dualiniu principu šiuo metu mokosi 1.6 mln. Vokietijos jaunimo (iš jų 39 proc. merginų ir 61 proc. vaikinų). Sistema atvira visiems, taip pat ir žemos kvalifikacijos asmenims. Dažniausiai dualinį mokymąsi pradeda 20-mečiai. Besimokantieji gauna vidutinę 730 EUR stipendiją. Visi įmonėse dirbantys mokytojai privalo turėti licenciją, įgyjamą išklausius Prekybos ir pramonės rūmų organizuojamus kursus bei išlaikius egzaminą. Dualinės sistemos Vokietijoje stiprybės: ilga istorija bei tarptautinis šios sistemos pripažinimas, žemas nedarbo lygis jaunimo tarpe, mokymasis – darbo proceso dalis, lemianti lengvesnę integraciją į darbo pasaulį, motyvuojanti sistema visos šalies mastu, mobilumo galimybės, tęstinio mokymosi galimybės, labai įvairios mokymosi programos, aktyvus socialinių partnerių įsitraukimas, aukšta įmonių motyvacija teikti mokymą. Tarp silpnybių galima išskirti: tai pakankamai sudėtinga ir brangiai kainuojanti sistema, kurios taikymo mechanizmas reikalauja didelių laiko sąnaudų, turi būti griežtai reguliuojama, yra stipriai įtakojama socialinių partnerių.

Austrijoje iniciatyva vykdyti mokymą pameistrystės forma ateina iš darbdavių. Pasak Austrijos atstovo, tai labai natūralus procesas, kadangi darbdaviai kur kas geriau nei švietimo atstovai išmano darbo rinkos situaciją bei gali tiksliau numatyti ateities darbo jėgos poreikį. Visi be išimties Austrijos darbdaviai priklauso Austrijos ekonomikos rūmams, moka nario mokestį bei yra teisiškai įpareigoti teikti mokymo paslaugas. Pameistrystė vykdoma 80 proc. mokymosi laiko praleidžiant įmonėje, 20 proc. – mokymosi įstaigoje (pakaitomis arba mokymosi etapais).

Jungtinėje Karalystėje, Džersio saloje nuo 2012 metų įgyvendinamas vyriausybės finansuojamas pilotinis pameistrystės projektas „Trackers“. Projektas pradėtas vykdyti siekiant kovoti su dideliu jaunimo pasitraukimu iš švietimo sistemos (projekto vykdymo pradžioje „krituoliai“ saloje siekė beveik 50 proc.) bei nedarbo problema. Projekto vykdymo metu situacija ženkliai pakito – „krituolių“ saloje beveik neliko, jaunimas noriai įsitraukia į mokymosi pameistrystės forma procesus. Kad sistema veiktų sklandžiai, atskirai ir betarpiškai bendraujama ir su jaunimu, ir su darbdaviais, vykdoma nuolatinė viso proceso stebėsena.

Informacija apie Europos pameistrystės aljansą, pagrindinius pameistrystės bruožus bei rekomendacijos sėkmingai pameistrystės plėtotei

Europos pameistrystės aljansas:
• pradėjo veikti 2013 m.;
• tikslas – gerinti pameistrystės pasiūlymų visoje ES kokybę, didinti jų pasiūlą ir keisti požiūrį į mokymąsi pameistrystės būdu;
• į aljansą susibūrusios viešosios valdžios institucijos, verslo ir socialiniai partneriai, jaunimo atstovai ir kiti pagrindiniai subjektai koordinuoja ir įgyvendina įvairias iniciatyvas, skirtas sėkmingoms pameistrystės programoms sukurti;
• daugiau informacijos http://ec.europa.eu/education/policy/vocational-policy/alliance_en.htm.

Pameistrystės bruožai:
• besikeičiantys mokymosi bei darbo įmonėje etapai;
• formalaus mokymosi sudėtinė dalis;
• sėkmingai baigus įgyjama kvalifikacija bei gaunamas oficialiai pripažįstamas kvalifikacijos pažymėjimas (diplomas);
• pameistriai paprastai turi darbuotojo statusą bei gauna atlyginimą;
• sudaromas įmonės ir besimokančiojo susitarimas (arba – remiantis susitarimu su mokymo institucija).

Pagrindinės konferencijos dalyvių rekomendacijos sėkmingam pameistrystės įgyvendinimui:
• struktūrizuotas valdymo modelis bei aiškus atsakomybių pasiskirstymas;
• aiškūs finansavimo mechanizmai;
• finansinės paskatos darbdaviams;
• nuolatinis vyriausybės, švietimo ir socialinių partnerių bendradarbiavimas;
• atvira pokyčiams bei lanksti švietimo sistema;
• komunikacija ir partnerystės Europos lygmeniu.

Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) veiklos, skirtos pameistrystei skatinti

Parengė Vilma Kardauskienė