Struktūra 
Neįgaliesiems Pameistrystė – tas profesijos mokymosi būdas, kuris padėtų sumažinti kvalifikuotų patirties turinčių darbuotojų trūkumą, dėl kurio pastaruoju metu nuolat skundžiasi darbdaviai. Šis gilias, viduramžius siekiančias istorines šaknis turintis profesijos mokymosi būdas, kuomet jaunas, tam tikro amato norintis išmokti žmogus keletą metų dirbdavo pas amatininką – meistrą ir iš jo mokydavosi amato paslapčių, mūsų laikais suteikia darbdaviams galimybę aktyviai dalyvauti rengiant darbuotojus, kurie jau besimokydami įgyja konkrečioje darbo vietoje reikalingų įgūdžių ir patirties bei pradeda savarankiškai dirbti. Pameistrystės mokymo forma patraukli ir besimokantiems profesijos: jie kaupia patirtį mokydamiesi ir dirbdami realioje darbo vietoje, todėl gali įgyti daugiau praktinių įgūdžių nei vien profesinėje mokykloje besimokantys kolegos ir užsitikrinti darbo vietą baigus mokslus, be to, už atliktą darbą jau besimokydami gauna atlyginimą.
Vis dėlto, nepaisant akivaizdžių privalumų ir naudos, teikiamos tiek jaunam profesijos besimokančiam žmogui, tiek darbdaviui ir profesinio mokymo įstaigai, tiek visai visuomenei, šiuolaikiškas modernus profesijos mokymasis pameistrystės būdu Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius ir nėra labai populiarus. Atsižvelgdamas į tai, kad pameistrystė yra vienas profesinio mokymo prioritetų, o šio profesijos mokymo būdo plėtra numatyta Nacionaliniame pažangos plane 2021-2030 m., Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras surengė diskusijų apie šios profesijos mokymo formos ypatumus ir jos naudą verslui bei visuomenei ciklą.
Įgyvendinant projektą „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis, dalykiškos diskusijos surengtos penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje. Jose dalyvavo gausus būrys darbdavių, atstovaujančių skirtingo profilio įmonėms, profesinio mokymo įstaigų darbuotojai, kuruojantys pameistrystę, profesijos besimokantys pameistriai ir kiti pameistrystės plėtra suinteresuoti asmenys.
Diskusijų metu buvo aptarti teisiniai, finansiniai profesijos mokymo šiuo būdu organizavimo aspektai, meistrų, vadovaujančių besimokantiems profesijos pameistrystės būdu, rengimas ir kiti aktualūs dalykai, patirtimi dalijosi įmonių, jau išbandžiusių darbuotojų rengimą pameistrystės būdu, atstovai. Jų dalyviai akcentavo, kad sėkmingesnei pameistrystės plėtrai pasitarnautų ne tik pradedančios formuotis tradicijos mokyti pameistrius įmonėse, bet ir glaudesnis bendradarbiavimas keičiantis informacija ir patirtimi tarp įmonių ir profesinio mokymo įstaigų, atsižvelgiant į sparčią technologijų kaitą pramonės įmonėse gilinamos profesinio mokymo įstaigose dirbančių profesijos mokytojų žinios, didėjanti įmonių meistrų patirtis ugdant pameistrių profesinius gebėjimus darbo vietoje ir pan. Anot diskusijų dalyvių, visa tai padėtų populiarinant profesinį mokymą pameistrystės forma tarp mokinių ir mezgant kontaktus su iki šiol tokio profesijos mokymo būdo dar neišbandžiusiomis įmonėmis. Diskusijų dalyviai akcentavo interneto svetainės www.pameistryste.lt, kaip vieningo kanalo informacijai apie pameistrystę skleisti, svarbą bei išreiškė viltį, kad būtų gerai, jog ateityje populiarėjant profesiniam mokymui septyni iš dešimties baigusių mokyklas jaunuolių rinktųsi profesinį mokymą.
