Estijos gebėjimų poreikio prognozių sistema (OSKA) — švietimo pasiūlos atitikties darbo rinkos poreikiams užtikrinimo garantas

Vienas iš pagrindinių Estijos švietimo politikos prioritetų — švietimo sistemą priartinti prie besivystančios visuomenės poreikių ir darbo rinkos lūkesčių. Pasak Estijos švietimo atstovų, aukštojo mokslo institucijos ir profesinio mokymo įstaigos turi kaip galima labiau atliepti besimokančiųjų poreikius, ugdyti tinkamus gebėjimus ir užtikrinti nuolat besikeičiančios darbo rinkos paklausą ir pasiūlą. Šiam tikslui pasiekti, būtina sukurti ir plėtoti duomenų bazę, kuri rinktų ir analizuotų duomenis apie tai, kokių gebėjimų reikia ir reikės ateityje darbo rinkai. Minėtos informacijos pagalba Estijos švietimo politikos formuotojams būtų sudarytos prielaidos tinkamai ir laiku priimti duomenimis grįstus sprendimus, kurie užtikrintų aukštus absolventų įsidarbinamumo rodiklius.

2015 metais Europos Sąjungos socialinio fondo bei nacionalinio biudžeto lėšomis sukurta ir įdiegta Estijos gebėjimų poreikio prognozių sistema (OSKA). OSKA sukurti ir plėtoti skirta 4.400.000,00 Eur.

OSKA paskirtis — rinkti ir analizuoti duomenis apie pagrindines šalies kompetencijas, kurių reikia ir reikės ateityje norint sėkmingai įsilieti į darbo rinką bei pateikti rekomendacijas dėl mokymo turinio atnaujinimo ir efektyviausių būdų ir metodų, kuriuos švietimo teikėjai turėtų pasiūlyti jaunimui, kad pastarasis būtų užtikrintas dėl tinkamo pasirengimo darbinei veiklai.

    OSKA strateginiai uždaviniai:

  • padėti mokytis ir mokyti aktualių darbo rinkai kompetencijų;
  • analizuoti darbo rinkos poreikius ir kompetencijas, kurios būtinos tam, kad tinkamai plėtoti Estijos ekonomiką 10 metų perspektyvoje.

OSKA administruoja Estijos kvalifikacijų tarnyba (Sihtasutus Kutsekoda). OSKA sudaro koordinavimo taryba, patarėjų grupė, sektorių ekspertų grupė.

Kiekvienais metais koordinavimo taryba teikia Estijos švietimo ir mokslo ministerijai, Vyriausybei darbo rinkos poreikių ir įgūdžių padėties ataskaitą bei pasiūlymus. OSKA koordinavimo taryba vaidina svarbų vaidmenį derinant darbo rinkos poreikius su mokymo ištekliais, atsižvelgiant į sektorių ekspertų grupių pateiktus pasiūlymus. Koordinavimo taryba tvirtina sektorių ekspertų grupių sąrašą ir jų strategines veiklos gaires, sektorių ataskaitas ir ekspertų grupių pateiktus pasiūlymus, jei jie prisideda prie subalansuotos Estijos visuomenės plėtros ir yra įmanomi. OSKA koordinavimo tarybą sudaro 11 narių, kurie atstovauja Švietimo ir mokslo ministeriją, Ekonomikos ir komunikacijos ministeriją, Socialinių reikalų ministeriją, Finansų ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Estijos banką (Eesti Pank), Estijos darbdavių konfederaciją, Estijos prekybos ir pramonės rūmus, Estijos paslaugų sąjungų konfederaciją (TALO), Estijos profesinių sąjungų konfederaciją ir Estijos nedarbo draudimo fondą.

Patarėjų grupė prisideda prie OSKA metodologinių instrumentų tobulinimo ir koordinavimo tarybos sprendimų rengimo. Savo esme ji veikia kaip Estijos kvalifikacijų tarnybos partneris ir patarėjas. Patarėjų grupę sudaro atstovai, kuriuos skiria suinteresuotos organizacijos ir valdžios institucijos, geriausi Estijos universitetų, mokslo kompanijų, profesinių asociacijų darbo rinkos ir švietimo sričių ekspertai.

Sektorių ekspertų grupės rengia darbo poreikių ir įgūdžių atskiruose OSKA sektoriuose prognozes. Sektorių ekspertų grupės suburia geriausius darbdavių, švietimo teikėjų ir valdžios institucijų ekspertus. Formuojant sektorių ekspertų grupes laikomasi šių sudėties proporcijų: ½ darbdaviai, ¼ švietimo teikėjai; ¼ politikos formuotojai.

    OSKA ekspertai ieško atsakymų į šiuos klausimus:

  • Kiek žmonių ir kokių įgūdžių reikia Estijos darbo rinkai šiandien ir rytoj?
  • Kur ir kaip įgyti tuos įgūdžius?
  • Ką reikėtų pakeisti šiandienos švietimo sistemoje ir mokymosi visą gyvenimą sistemoje, kad būtų patenkinti būsimi poreikiai?

Rengdami apžvalgas OSKA ekspertai atlieka taikomuosius tyrimus, susijusius su darbo jėgos ir įgūdžių poreikių sektoriuose nustatymu. Atliekant minėtus tyrimus naudojami kokybinių ir kiekybinių tyrimų metodų deriniai ir analizuojamos profesinės kvalifikacijos visuose švietimo lygmenyse. Šiuo tikslu naudojami tiek statistiniai duomenys (pvz. 2011 m. Gyventojų ir būstų surašymo, Ekonomikos ir komunikacijos ministerijos parengtos darbo poreikio prognozės ir kt.), tiek informacija, surinkta iš asmeninių pokalbių su sektoriaus ekspertais ir diskusijų grupėse. Tyrimo metu nagrinėjamos būsimos ekonominės tendencijos ir dėl to atsirandantys pokyčiai, atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus darbuotojų poreikius, įgūdžius, švietimo būklę, suformuluojami pasiūlymai dėl tęstinio mokymo galimybių, įvertinamos mokymo galimybės pagal pagrindines profesijas.

Kasmet rengiama visų sektorių darbo rinkos poreikių pokyčių ir juos įtakojančių tendencijų per ateinančius 10 metų ataskaita. Kiekvienais metais analizuojamas darbo jėgos ir įgūdžių poreikis ir parengiamos darbo rinkos poreikių ir įgūdžių prognozių ir rekomendacijų apžvalgos 5 OSKA sektoriuose. Analizuojamus sektorius tvirtina OSKA koordinavimo taryba. Visi ekonomikos sektoriai analizuojami kartą per 5 metus. Tarpiniais metais atitinkamos sektoriaus ekspertų grupės stebi rekomendacijų, pateiktų remiantis tyrimo išvadomis, įgyvendinimą.
OSKA darbo rinkos poreikių ir įgūdžių atskiruose sektoriuose prognozių ir rekomendacijų apžvalgos:

2020 metais planuojama parengti šių sektorių prognozių ir rekomendacijų apžvalgas:

  • Bankininkystė ir draudimas;
  • Paslaugos asmenims;
  • Viešasis administravimas.

Remiantis OSKA studijoje „Estijos darbo rinka šiandien ir rytoj“ pateiktais duomenimis, 2026 m. šalies darbingo amžiaus gyventojų skaičius bus maždaug toks pat kaip ir 2017 m. Prognozuojama, kad atsižvelgiant į darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo sulėtėjimą, pensinio amžiaus termino pratęsimą, didės darbo rinkoje aktyvių žmonių dalis ir bus fiksuojama teigiama migracija. Ateityje daugės specialistų, turinčių aukštojo mokslo diplomą, ir kvalifikuotų darbuotojų, įgijusių profesinį išsilavinimą. 48% naujų į darbo rinką patenkančių darbuotojų turėtų baigti studijas aukštojoje mokykloje, o kas trečias – profesinio mokymo įstaigoje. Tikėtina, kad sumažės darbuotojų, įgijusių pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą, paklausa. Iki 2026 m. darbo vietų skaičius didės profesijose, susijusiose su technologijomis, sveikatos priežiūros ir socialinėse paslaugų srityse. Tokioms profesijoms, kaip dalykų mokytojai, švietimo ir švietimo pagalbos specialistai mokykloje ir darželyje, slaugytojams, prižiūrėtojams, kvalifikuotiems statybos darbuotojams ir motorinių transporto priemonių vairuotojams, prognozuojama didesnė darbo vietų paklausa. Remiantis minėtos studijos prognozėmis, darbuotojų skaičius mažės viešojo administravimo, mažmeninės prekybos, žemės ūkio, drabužių, tekstilės ir odos pramonės, sandėliavimo ir transportavimo srityse.

Švietimo teikėjai naudoja OSKA duomenis tam, kad atnaujintų savo mokymo turinį, atsižvelgdami į aktualius darbdavių poreikius bei ateities tendencijas įgūdžių prognozavimo srityje. Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgia į OSKA rezultatus, planuodama mokinių ir studentų, besimokančiųjų suaugusiųjų skaičių atitinkamuose švietimo lygmenyse. Estijos nedarbo draudimo fondas įvertina OSKA duomenis skirdama finansavimą bedarbių ar žemos kvalifikacijos asmenų mokymams. Ekonomikos ir komunikacijos ministerija panaudoja OSKA duomenis rengdama savo darbo rinkos prognozes. Darbdaviai ar darbuotojai, planuodami darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, taip pat sėkmingai pasinaudoja OSKA rezultatais. OSKA rezultatai prisideda prie tvaraus profesinių standartų turinio plėtojimo, į profesinio standarto struktūrą yra įtraukti ir ateities gebėjimai.

Informacijos šaltiniai

Sihtasutus Kutsekoda (2015). Estijos gebėjimų poreikio prognozių sistema (OSKA). Internetinė prieiga https://oska.kutsekoda.ee/en/
Sihtasutus Kutsekoda. Internetinė prieiga https://www.kutsekoda.ee/