Struktūra 
Neįgaliesiems Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP), 1975 metais įsteigta Europos Komisijos agentūra, padedanti skatinti ir plėtoti profesinį mokymą Europos Sąjungoje, 2014-2015 m. vykdys pameistrystės mokymo formos diegimo Lietuvoje apžvalgą, kurios pagrindu bus parengtos rekomendacijos tolesnei pameistrystės plėtrai mūsų šalyje. Projektu, kuris paraleliai bus atliekamas ir Maltoje, Cedefop prisidės ir prie Europos pameistrystės aljanso stiprinimo.
Siekiant kuo tiksliau ištirti esamą šalies situaciją, numatoma atlikti mažiausiai 80 interviu bei organizuoti interaktyvius darbo grupių susitikimus, skirtus detaliai aptarti pameistrystės mokymo formos diegimo Lietuvoje situaciją, gerąsias patirtis ir susijusius iššūkius. Susitikimų ir darbo grupėse metu bus aptariamos mokymosi pameistrystės forma stiprybės ir silpnybės, valdžios, švietimo įstaigų ir verslo organizacijų bendradarbiavimo galimybės, analizuojama šalies politinė aplinka. Remiantis aptarimų rezultatais bus parengta šalies apžvalga ir rekomendacijas tolesnei pameistrystės plėtrai Lietuvoje. Numatoma šio projekto pabaiga – 2015 m. vidurys. Šia veikla Cedefop prisidės prie Europos pameistrystės aljanso stiprinimo.
Pirmasis susitikimas dėl pameistrystės diegimo ir projekto veiklų aptarimo, kuriame dalyvavo Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir Cedefop direktorius James Calleja bei Cedefop ekspertai Antonio Ranieri ir Irina Jemeljanova, vyko gegužės 29 d. Susitikime taip pat dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, socialinių partnerių ir profesinio mokymo įstaigų atstovai. Kaip teigė Cedefop direktorius J. Calleja, šio projekto tikslas – pasiūlyti Lietuvai pameistrystės diegimo planą, kuris atitiktų Lietuvos kontekstą bei tradicijas ir būtų įgyvendinamas. Todėl rekomendacijos bus kuriamos kartu su Lietuvos atstovais. Pameistrystės mokymo formos tikslas neturėtų būti trumpalaikis – parengti darbuotojus tik pirmajam darbui. „Mūsų siekis – suteikti besimokantiesiems kvalifikacijas, kurios būtų pripažįstamos nacionalinėje kvalifikacijų sandaroje. Taip pat svarbu, kad pameistrystės mokymo forma būtų orientuota ir į bendrųjų įgūdžių ugdymą“ – teigė J. Calleja.
Europoje pastaruoju metu vis labiau akcentuojamas profesinio mokymo, organizuojamo realioje darbo vietoje, vaidmuo sprendžiant didelį jaunimo nedarbą. Ypač akcentuojama pameistrystės, kuomet besimokantieji daugiau mokymosi laiko praleidžia įmonėse ir darbdaviai prisiima atsakomybę už mokymo įgyvendinimą, sėkmė. Taip yra todėl, kad šalyse, kuriose pameistrystė sėkmingai veikia, jaunimo nedarbo lygis – vienas mažiausių Europoje. Nustatyta, kad pameistrystės ir panašios mokymo organizavimo schemos palengvina perėjimą iš mokymo įstaigos į darbo rinką, taip pat gerina socialiai pažeidžiamų grupių integraciją bei mažina anksti palikusių švietimo sistemą skaičių. Lietuvoje pameistrystė įteisinta kaip viena iš profesinio mokymo organizavimo formų, tačiau ji vis dar taikoma retai, todėl Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų plane numatytos priemonės pameistrystės naudojimui. Jau inicijuota teisinės bazės peržiūra. Pagrindinės priežastys, kodėl pameistrystė nėra plačiai paplitusi Lietuvoje, – nėra tradicijų ir patirties, pameistrystei nedėkinga ūkio struktūra ir įmonių ekonominė situacija, nes tik nedidelė dalis įmonių ir ne visuose ūkio sektoriuose sutiktų įsitraukti į pameistrystės organizavimą, mūsų šalyje dominuoja SVV įmonės, kurios nėra suinteresuotos priimti mokinius/ pameistrius. Taigi CEDEFOP rekomendacijos padėtų rasti veiksmingų būdų didinant profesinio mokymo patrauklumą ir mažinant jaunimo nedarbą, motyvuojant jaunus asmenis įgyti profesinę kvalifikaciją ir greičiau įsidarbinti, taip pat skatinant aktyvesnį profesinio mokymo įstaigų ir verslo organizacijų bendradarbiavimą.
Susijusi informacija:
Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimas spaudai „Lietuvoje bus atlikta išsami pameistrystės programų apžvalga“
Cedefop portalas
Europos Komisijos Europos pameistrystės aljanso portalas
