Struktūra 
Neįgaliesiems 
Šiandien žalioji ir skaitmeninė pertvarka keičia mūsų gyvenseną, darbą ir ryšius. COVID-19 protrūkis šiuos pokyčius dar labiau paspartino.
Pandemijos poveikis milijonų Europos žmonių perspektyvoms darbo rinkoje aiškiai rodo: krizę įveikti galėsime tik pavertę žaliąją ir skaitmeninę pertvarką naujomis galimybėmis visiems piliečiams.
Tą pasiekti bus galima tik tuo atveju, jei europiečiai turės įgūdžių išnaudoti šių pertvarkų potencialą. Tai reiškia, kad reikės dėti beprecedentes pastangas kelti darbo jėgos kvalifikaciją ar ją perkvalifikuoti. Teisė į mokymąsi visą gyvenimą yra įtvirtinta Europos socialinių teisių ramstyje. Ši teisė padeda suaugusiesiems įgyti naujų įgūdžių ir plėtoti karjerą visą gyvenimą, be to, ji – Europos pastangų atgaivinti ekonomiką pagrindas.
Lemiamą vaidmenį čia gali atlikti profesinis mokymas. Profesinis mokymas padeda milijonams žmonių visame pasaulyje mokytis ir uždirbti tuo pačiu metu. Bet tai dar ne viskas. Profesinis mokymas jaunuoliams suteikia pirminių įgūdžių, kurių jiems reikia sėkmingai karjerai, o suaugusiesiems – priemonių toliau mokytis bet kuriame profesinio gyvenimo etape.
Profesinis mokymas – lemiamos svarbos priemonė, padėsianti tiek jaunuoliams, tiek suaugusiesiems įgyti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių ir gauti kokybišką darbą, ypač koronaviruso krizei pasibaigus. Atėjo laikas naujai pažvelgti į profesinį mokymą, kad jis taptų modernesnis, patrauklesnis, lankstesnis ir geriau pritaikytas prie skaitmeninio amžiaus ir žaliosios pertvarkos reikmių.
2020 m. liepos mėn. Europos įgūdžių darbotvarkėje siūlomi pagrindiniai veiksmai, kuriais būtų remiamas kvalifikacijos kėlimas (turimų įgūdžių tobulinimas) ir perkvalifikavimas (naujų įgūdžių įgijimas), taip suteikiant postūmį mokymuisi visą gyvenimą.
Į šią didelių užmojų darbotvarkę pirmą kartą įtraukta išsami ES lygmens politinė profesinio mokymo sistema. Nors profesinio mokymo sistemos valstybėse narėse įvairuoja, principai ir tikslai – visų tokie patys. Profesinis mokymas turėtų:
- tenkinti tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų įgūdžių poreikius,
- reaguoti į darbo rinkos reikmes ir užtikrinti aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime,
- būti integruotas į ekonomikos, pramonės ir inovacijų strategijas.
- Be to, profesinio mokymo programose turėtų būti įtvirtintas socialinio ir aplinkos tvarumo siekis.
Veikti reikia dabar. Perėjimas prie skaitmeninės, tvaresnės ir ekologiškesnės ateities neišvengiamai paveiks mūsų darbo vietas.
Lapkričio 9–13 d. vyksiančioje 2020 m. Europos profesinių gebėjimų savaitėje bus diskutuojama apie šiuos iššūkius ir tai, kaip galime paversti juos naujomis galimybėmis. Šių metų savaitės tema – profesinis mokymas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos kontekste. Glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančia Vokietija rengiama savaitė bus virtuali, taigi, prieinama daugeliui. Nuoširdžiai kviečiu visus joje dalyvauti.
Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Komisijos narys Nicolas Schmitas
