Struktūra 
Neįgaliesiems Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras 2015 m. administravo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą 2015 metų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų konkursą. Konkursu siekta tenkinti kuo įvairesnius suaugusiųjų mokymosi poreikius. Konkurso esmę nusako jo tikslai:
1. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą paslaugas regionuose;
2. Ugdyti darbo rinkai aktualias suaugusiųjų bendrąsias kompetencijas;
3. Tenkinti Trečiojo amžiaus universiteto asmenų mokymosi poreikius;
4. Tobulinti andragogų kompetencijas įgyvendinant aktualias suaugusiųjų švietimo programas;
5. Plėtoti neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas formaliojo švietimo įstaigose.
2015 metų liepos – gruodžio mėnesiais buvo finansuotos 23 neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos. Finansavimas skirtas įvairių tipų organizacijoms: 4 trečiojo mažiau universitetams, 3 asociacijoms, 1 profesinio rengimo centrui, 2 universitetams, 3 kolegijoms, 1 verslo subjektui (UAB), 9 švietimo, mokymo centrams, švietimo pagalbos tarnyboms bei kitoms institucijoms. Programų vykdytojai teigiamai atsiliepė apie galimybę dalyvauti konkurse, kuris sudaro puikias sąlygas įvairiems neformaliojo suaugusiųjų švietimo tiekėjams įgyvendinti bendruomenei ir visuomenei aktualias mokymo programas. Taip pat įvardino pagrindines konkurso teigiamas puses – tikslinių grupių įvairumas, mokymo programų tęstinumas, ilgalaikiškumas, kuris sudaro galimybę parengti ir įgyvendinti atitinkamos pagal poreikį apimties programą, suteikti dalyviams gilesnes ir platesnes žinias bei daugiau praktinių įgūdžių, sudaryti galimybes pasidalinti gerąja bei kolegialiąja patirtimi tarpusavyje, užmegzti naujas dalykines pažintis, pakviesti daugiau lektorių. Atsižvelgdami į konkurso sąlygas programų vykdytojai įvairiose Lietuvos savivaldybėse vykdė kvalifikacijos tobulinimo bei bendrųjų kompetencijų mokymus.
Utenoje informacinių komunikacinių technologijų naudojimo ir valdymo įgūdžius tobulino ligoninės sveikatos priežiūros specialistai. Jie teigiamai įvertino galimybę mokytis ne iš asmeninių lėšų, kelti profesinę kvalifikaciją ilgesnį laikotarpį. Mokymų metu dalyviai gavo naudos, kuri tiesiogiai prisidės jiems vykdant darbines funkcijas. Poreikį mokytis paskatino e-sveikatos paslaugų įdiegimas, kuris reikalauja nuolatinio ir greito informacinių technologijų naudojimo įgūdžių. Ilgalaikiai mokymai bei elektroninės konsultacijos padėjo nuvyti baimes dėl savo gebėjimų naudoti informacines technologijas. Stropus mokymasis ir nuolatinis praktinis darbas padėjo suprasti, kad nuo šiol paslaugas klientams pavyks suteikti greičiau ir kokybiškiau. Mokymų metu 105 dalyviai visą rudenį gilino žinias ir džiaugėsi tobulėjančiais savo naudojimosi informacinėmis technologijomis įgūdžiais.
Alytuje andragogai ir profesijos mokytojai tobulino žinias pagal Andragogų kompetencijų tobulinimo programą. Mokymų dalyvės G. Jakubauskienės nuomone „Edward de Bono CoRT mąstymo programos, mąstymo įrankių (PMI, CAF, APC ir kt.) panaudojimo pristatymas buvo unikali galimybė tobulėti. Įvairių praktinių situacijų nagrinėjimas suteikė galimybę geriau pažinti savo kolegas, į kiekvieną situaciją pažvelgti iš įvairių pozicijų, priimti bendrus sprendimus, juos apginti ir pristatyti, išklausyti lektorių ir kolegų vertinimus.“ Mokymų kurso metu nagrinėta prisitaikymo prie skirtingų tikslinių grupių (suaugusiųjų profesinių mokyklų mokinių, įmonių darbuotojų, darbdavių) tema, kuri paskatino analizuoti skirtingus mokinių tikslus, vertinti skirtingų užduočių tikslingumą.
Dalis programų vykdytojų tobulino suaugusiųjų bendrąsias kompetencijas. Kupiškyje trečiojo amžiaus universiteto lankytojai turėjo puikią galimybę plėtoti menines ir bendrakultūrines kompetencijas susipažįstant su Aukštaitijos etnografiniu regionu. Geriausiai įvertinta naudinga ir gerai organizuota praktinė veikla. Įgytos žinios prisidės prie tolimesnės bendruomeninės veiklos organizavimo.
Rietavo senjorai pasinėrė į sveikos gyvensenos ugdymą – suorganizuota senjorų sveikos gyvensenos stovykla, kurios metu 45 senjorai, susiskirstę į komandas, vykdė turiningą stovyklos programą: klausėsi paskaitų, rinko vaistažoles, mokėsi jogos pratimų, sportavo, varžėsi, kuriai komandai pavyks padaryti gražesnį floristinį kilimą. Įgyvendinus programą pastebėta, kad senjorai vis mažiau kalba apie negalavimus, atsirado daugiau pozityvių temų, supratimas, kad rūpintis sveikata žmogui svarbu visą gyvenimą.
Pasak projekto dalyvio Valentino Sventicko, priešybių apkabinimas – tai išmintis ir menas. Būtent ši frazė teisingiausiai apibūdina programos „Čia mūsų žemė Lietuva: mus vienija kalba, daina ir papročiai“, kurią įgyvendino Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitetas, esmę. Programos dalyvė A. Gedvila pastebėjo, kad parinktos labai aktualios temos, skirtos Lietuvos etnografinių regionų metams, atliko ne tik edukacinę funkciją. Tai buvo neformalus paskaitų ciklas, šabloniškų tezių deklaravimas ar aktyvus muziejų, parodų lankymas. Programa suvienijo, praplėtė akiratį, pažadino seniai užmirštus jausmus pusei šimto klausytojų, kurie buvo skirtingo amžiaus, įvairaus išsilavinimo, įdomių pomėgių, nenusakomo temperamento, turintys nepamatuotų lūkesčių ir labai smalsūs.
Programų vykdytojai pasibaigus mokymams vykdė anketines apklausas, siekdami sužinoti dalyvių nuomonę apie mokymų kokybę bei suteikti išsamią informaciją ir atsiliepimus konkurso administratoriams.
Medžiaga parengė: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Suaugusiųjų švietimo skyriaus metodininkės Vilma Sargautaitė, Virginija Musteikienė.
