Istorikas, tapęs ūkininku: „Vaikams sakau, kad reikia nebijoti bandyti“

„Studijavau istoriją. Tai man buvo įdomu, bet nenorėjau dirbti mokytoju. Išvažiavau padirbėti į užsienį, o kai po kelių metų grįžau į Lietuvą, buvo krizė ir gero darbo nepavyko susirasti“, – į klausimą, kodėl į stalčių padėjo aukštojo mokslo diplomą, atsako Andrejus.

Šeima netoli Vilniaus turėjo žemės, tad jaunas vyras nutarė statytis ten namą, baigė specialius kursus ir tapo ūkininku, o dabar valdo jau gerokai išaugusį ūkį. Šilauoges auginantis trijų vaikų tėtis kol kas dėl tokio gyvenimo posūkio nesigaili, tačiau negali pasakyti, ar jas tebeaugins dar po dešimties metų. „Gali pasikeisti aplinkybės, o gal ir pats norėsiu imtis ko nors naujo, – sako jis ir priduria: – Niekada nereikia bijoti išbandyti ką nors naujo. Aš ir vaikams sakau, kad reikia nebijoti keistis – nuolat ieškoti naujų galimybių ir bandyti“.

Dešimtoje ciklo „Neformaliojo mokslo virtuvė“ laidoje taip pat dalyvaus nuolat naujos veiklos ieškanti ir ne vieną kartą profesiją keitusi Nomeda bei Lietuvos suaugusių švietimo asociacijos prezidentė Inga Jagelavičiūtė. Pasak jos, galimybių mokytis suaugusieji turi labai daug, o išmokti naujų dalykų verta ir kai tau 30 ar 50 metų ar dar daugiau. „Gaila, kad nemažai žmonių paprasčiausiai bijo ką nors keisti. Tačiau Andrejaus istorija yra puikus pavyzdys, kad nereikia bijoti permainų, nes jos atveria ir naujas galimybes“, – sako ji.

Apie drąsą mokytis naujų dalykų, nepaisant amžiaus, ir pokyčius, kuriuos atneša įgytos žinios, – radijo laidoje iš ciklo „Neformaliojo mokslo virtuvė“, finansuojamo ES struktūrinių fondų lėšomis. Laidos, kurią transliuos radijo stotis „Pūkas“, kviečiame klausytis antradienį, rugsėjo 24 d., po 11 val. žinių.