Tuo įsitikinusios devintosios laidos iš ciklo „Neformaliojo mokslo virtuvė“ pašnekovės. „Tai aš paskatinau mamą įgyvendinti seną svajonę, – sako Laima, dar paauglystėje susidomėjusi istorija. – Žinau, kad mama seniai to norėjo, bet dirbo kitą darbą, o aš baigusi studijas nedvejodama pasirinkau gidės kelią. Pati baigiau specialius gidų kursus ir paraginau mamą juos baigti“.
Dabar Laima veda interaktyvias ekskursijas vaikams, o Žana dirba su turistais iš užsienio, tačiau mielai pataria dukrai, kaip dar labiau sudominti mažuosius lankytojus.
Mokytis viena iš kitos nenustoja ir Vilma su Živile, jau ketvirtus metus kviečiančios į „meno degustaciją“ dailės galerijoje. „Anksčiau vis žiūrėdavome viena į kitą, ar jau nuimti nuo molberto paveikslą, o dabar nė karto per pusantros valandos viena į kitą net nežvilgterim, bet dirbam kaip laikrodis“, – tikina moterys. Anot pašnekovių, nedidelis šeimos verslas – tai visų pirma nuolatinis mokymasis būti kartu. Nebūtina mokytis vieniems iš kitų ko nors labai didelio ir reikšmingo, – priduria psichologė psichoterapeutė Mirolanda Trakumaitė. Anot jos, net paprastas klausimas seneliui apie tai, kada kokį augalą sodinti, stiprina bendrumo jausmą, o didžiausia bendro šeimos narių darbo, neretai išaugančio į nedidelį verslą, vertybė – daugiau vieni su kitais bendraujame.
Apie idėjas, kurios gimsta mokantis vienam iš kito, ir stiprėjantį ryšį tarp skirtingų šeimos narių kartų – radijo laidoje iš ciklo „Neformaliojo mokslo virtuvė“, finansuojamo ES struktūrinių fondų lėšomis. Laidos, kurią transliuos radijo stotis „Pūkas“, kviečiame klausytis antradienį, rugsėjo 10 d., po 11 val. žinių.