Struktūra 
Neįgaliesiems Ko reikia, kad į darbą eitum kaip į šventę? Nedaug – kad darbas patiktų. Bet nors naujos televizijos laidos iš ciklo „Mokytis niekada nevėlu“ herojai sako, kad darbas pakeitus profesiją – irgi ne visada šventė, į jų akis pažvelgęs matai: laimės hormonais endorfinais jis tikrai apdovanoja.
Profesijos mokytoja – Kauno rajone įsikūrusios Profesinio meistriškumo akademijos vadovė Kristina Šiožinienė sako, kad floristo darbas – daug sunkesnis negu atrodo. Ir ne tik dėl to, kad ankstyvą rytą reikia visas gėles palaistyti, reikia išmanyti, kaip jas skinti ir merkti, kad kuo ilgiau nenuvystų, bet ir dėl to, kad nuolat atsiranda naujų augalų rūšių, tad šį amatą pasirinkęs žmogus neišvengiamai turės nuolat mokytis.
„Ir vienus kursus baigti tikrai nepakaks“, – pritaria jai teisininko profesiją į floristo amatą iškeitęs Antanas. Anot jo, nuo pirmosios puokštės iki gyvų gėlių gobeleno, kurį sukūrė dizainerio J. Statkevičiaus kolekcijai, teko nueiti ilgą kelią, bet noras kurti, atvedęs jį į Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą, o paskui ir pas garsiausius šveicarų floristus, stipresnis už visus sunkumus ir iššūkius.
O vienas žinomiausių Lietuvos juvelyrų Sigitas Virpilaitis visiems, kuriuos žavi galimybė kurti papuošalus, primena, kad sėkmės formulė ne tokia paprasta, kaip atrodo: „Jeigu dirbdamas nejausi, kad gaminasi laimės hormonai endorfinai, jeigu galvosi tik apie tai, kiek uždirbsi – nieko gero iš to gaminio nesitikėk“.
Kaip tapti floristu ir juvelyru – kokių savybių tam reikia ir kaip to išmokti – penktojoje televizijos laidų ciklo „Mokytis niekada nevėlu“, kuris finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, laidoje. Ją kviečiame žiūrėti spalio 6 dieną 10.30 val. per TV3.
