Ketvirtoji pramonės revoliucija – nauji iššūkiai profesijos mokytojams

Sparčiai diegiant naujas technologijas ir automatizuojant gamybos procesus, įvairiose srityse mažėja nekvalifikuotų ir sparčiai auga aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. Gerai pasirengusių dirbti moderniose įmonėse ir nuolat tobulėjančių darbuotojų trūkumas gali stabdyti inovacijas, mažinti įmonių konkurencingumą ir net stabdyti ekonomikos augimą, todėl ypatingai atsakinga užduotis tenka profesinio mokymo sistemai. Ji turi parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, galinčius ne tik sėkmingai dirbti su esamais įrengimais, bet ir gebančius bei motyvuotus nuolat mokytis – kelti kvalifikaciją, įgyti naujų įgūdžių ir kompetencijų, kurių prireiks ateityje. Tai iššūkis, kurį ketvirtoji pramonės revoliucija kelia profesijos mokytojams.

Koks turi būti profesijos mokytojas šiandien ir rytoj, kad parengtų tokius specialistus, buvo diskutuojama konferencijoje „Profesijos mokytojų rengimas švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinio standarto kontekste“, kurioje dalyvavo profesinio mokymo įstaigų pedagogai, švietimo profesinio standarto rengėjai, šalies aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų atstovai, kuriems aktualios pedagogų rengimo perspektyvos.

Kalbėdama apie tai, kokių profesijos mokytojų šiandien reikia profesinio rengimo centrams, Vilniaus universiteto prof., habil. dr. Vilija Targamadzė akcentavo, kad kiekvienas mokinys yra savitas ir jo mokymas bei mokymasis neturi būti unifikuojamas, mokinius visų pirma reikia išmokyti mokytis, o mokyti reikia taip, kad jie suprastų. Be to, pabrėžė profesorė, mokymasis turi būti prasmingas – mokinys turi suvokti mokymosi vertę, o ne „iškalti” ką nors mintinai. Kitas labai svarbus dalykas – mokinius reikia išmokyti pritaikyti įgytas žinias realiame gyvenime bei paskatinti jų motyvaciją nuolat siekti naujų žinių.

Konferencijoje, kurią surengė Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) bei Lietuvos savivaldybių asociacijos Mokymo ir konsultavimo centras, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos prof., dr. Sigitas Daukilas apžvelgė profesijos pedagogų rengimo poreikį Lietuvoje ir situaciją kitose Europos šalyse. Jis akcentavo, kad sėkmingai dirba inovatyvūs, nuolat besimokantys profesijos mokytojai, įvaldę patirtinio mokymosi metodus bei sugebantys įtraukti mokinius ir atskleisti jiems, kad dėl inovacijų profesijos nuolat kinta. Anot jo, kadangi visi norime būti sėkmingi ir laimingi, „svarbiausia profesijos pedagogo misija – padėti mokiniui įprasminti darbo vertybes savo individualiame gyvenime“.

Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į kompetencijas, kurių profesijos mokytojams reikia jau šiandien. Jis akcentavo, kad tam, jog profesinio mokymo įstaigose būtų rengiami verslo poreikius atitinkantys darbuotojai, ypač svarbios yra profesijos mokytojų technologinės kompetencijos.

Dvi dienas vykusioje konferencijoje apie profesijos pedagogų rengimą kalbėjo Vytautto Didžiojo universiteto profesoriai Vidmantas Tūtlys ir Genutė Gedvilienė, apie profesinių standartų svarbą, švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinius standartus bei jų turinį ir naudą – VšĮ „Žaliosios energetikos centras“ direktorius, sektorinio profesinio komiteto pirmininkas Vaidotas Levickis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekanclerė prof., dr. Lina Kaminskienė, KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas, KPMPC direktorius Tadas Tamošiūna ir kiti.

Konferencijos, kurią įgyvendindamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Profesijos ir suaugusiųjų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra“, surengė KPMPC, dalyviai taip pat akcentavo, kad didinant profesinio mokymo patrauklumą ir kokybę, būtina stiprinti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo ryšius, stiprinti profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimą su verslo institucijomis, didinti profesijos mokytojų prestižą, tobulinti profesijos mokytojų kompetencijas bei profesinio mokymo turinį.