Struktūra 
Neįgaliesiems Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) sukūrė Europos įgūdžių indeksą, kuris sudaro prielaidas įvertinti ir palyginti, kaip efektyviai veikia Europos šalių įgūdžių sistemos. Europos įgūdžių indeksas sudarytas iš trijų pagrindinių elementų, iš kurių kiekvienas atspindi skirtingą įgūdžių sistemos komponentą: įgūdžių ugdymą, įgūdžių aktyvinimą ir įgūdžių suderinimą. Šiems komponentams įvertinti naudojami 15 rodiklių. Pasirinkti rodikliai yra svarbūs sprendimų priėmėjams ir yra susieti su politikos klausimais.
Lietuvos atvejo analizė
Privalumai ir iššūkiai, ugdant įgūdžius Lietuvoje
Remiantis Europos įgūdžių indeksu, Lietuva yra pačiame viduryje, palyginti su kitomis Europos šalimis: užima 16 vietą tarp 31 šalies. Padėtis nėra vienalytė, pagal kai kuriuos rodiklius Lietuva lyderiauja, kaip pavyzdžiui, pagal dalyvavimą viduriniame (ir aukštesnio lygio) ugdyme (96 balai iš 100), maža dalis nutraukia mokymąsi jo nebaigę (95 balai iš 100), didelis aktyvumas darbo rinkoje (25–54 metų) (96 balai iš 100), maža dalis dirba nepilnu krūviu (100 balų iš 100). O kai kurie rodikliai rodo iššūkius Lietuvos įgūdžių sistemoje: žemas mokymosi visą gyvenimą lygis (19 balų iš 100), maža dalis išsilavinimą įgyja profesinio mokymo įstaigose (27 balai iš 100), didelė dalis absolventų gauna žemą darbo užmokestį (17 balų iš 100).
Įgūdžių ugdymo sritis Lietuvoje išlieka didžiausiu įgūdžių sistemos iššūkiu (54 balai iš 100). Tarp rodiklių, lemiančių įgūdžių ugdymo vertinimą, vidurinis išsilavinimas išsiskiria itin aukštu įvertinimu (96 iš 100 balų), tačiau žemi skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų tarp 15-mečių (42 iš 100), mokymosi visą gyvenimą (19 balų iš 100) ir dalyvavimo profesiniame mokyme (27 balai iš 100) rodikliai nulemia žemą bendrą įgūdžių ugdymo vertinimą.
Įgūdžių aktyvinimas (panaudojimas darbo rinkoje) yra stipriausia Lietuvos įgūdžių sistemos dalis
Potencialią šalies darbo jėgą lemia ne tik gyventojų įgūdžių ugdymas, bet ir įgūdžių aktyvinimas (arba panaudojimas) darbo rinkoje. Šis indeksas apima perėjimo iš švietimo į darbo rinką (užimtumo) vertinimą, taip pat darbo rinkos aktyvumo rodiklius. Įgūdžių aktyvinimas yra stipriausia Lietuvos įgūdžių sistemos dalis (82 balai iš 100), kurioje geriausi studijų nutraukimo lygio (95 balai iš 100) bei aktyvumo darbo rinkoje lygio (25-54 metų amžius) (96 balai iš 100) rodikliai.
Įgūdžių suderinimo perspektyvos pozityvaus gerėjimo link – populiarumas profesiniu mokymu auga
Įgūdžių atitikimas parodo sėkmingo įgūdžių panaudojimo laipsnį, kiek ugdomi įgūdžiai yra efektyviai derinami su poreikiais darbo rinkoje. Tai galima pastebėti vertinant neatitikimą tarp įgytų įgūdžių ir tų, kurie taikomi darbo rinkoje. Rodikliai apima nedarbą, įgūdžių trūkumą ir įgūdžių perteklių arba nepakankamą įgūdžių panaudojimą darbo rinkoje.
Įgūdžių atitikimo indekso vertė Lietuvoje yra vidutinė – 60 balų iš 100. Tačiau padėtis nėra vienalytė, nes stebimas labai aukštas įgūdžių panaudojimo rezultatas (96 balai iš 100) ir žemas įgūdžių atitikimo rezultatas (36 balai iš 100).
Aukštą įgūdžių panaudojimo balą daugiausia lemia gera padėtis darbo rinkoje. Tačiau, palyginti su darbo rinkos poreikiais, Lietuvoje per daug studentų pasirenka aukštojo mokslo kvalifikaciją, o ne profesinį mokymą, taigi po baigimo nemaža dalis absolventų negali gauti darbo, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas, ir šią situaciją fiksuoja rodikliai, matuojantys, kokia dalis absolventų yra per aukštos kvalifikacijos atliekamam darbui (46 balai iš 100), sąlyginai žemą atlyginimą gaunantys darbuotojai (17 balų iš 100) ir bendras kvalifikacijos lygmens ir atliekamo darbo neatitikimas (32 balai iš 100).
Norint pasiekti geresnių rezultatų pirmiausia reikia siekti gerai subalansuotos įgūdžių sistemos, kurioje gerai veikia visi trys komponentai: ugdymas, aktyvinimas ir suderinimas.
