Struktūra 
Neįgaliesiems 
Nacionalinė „ECVET“ ekspertė Dr. Odeta Kupetienė
Įvadas
2018 metais suėjo 10 metų nuo tada, kai Europos Sąjungos šalys susitarė dėl bendros Europos Kvalifikacijų sandaros (EKS) sukūrimo ir įsipareigojo sukurti nacionalines kvalifikacijų sandaras, siekiant palengvinti susikalbėjimą tarp skirtingų švietimo ir mokymo, aukštojo ir profesinio mokymo sistemų Europoje. Per šį laikotarpį buvo daug diskutuojama apie tai, kiek ir kokią įtaką daro kvalifikacijų sistemos mokymuisi visą gyvenimą. Akivaizdu, kad kvalifikacijos tiesiogiai susijusios su mokymosi visą gyvenimą pasiekimais: kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, diplomai, pažymėjimai paliudija kvalifikacijos įgijimą, progresą ir mokymosi rezultatus, tačiau kaip ir kokiu lygiu kvalifikacijų sandaros buvimas gali paskatinti mokymąsi visą gyvenimą, atsakyti sunkiau. Laikas parodė, kad tam, kad kvalifikacijų sandaros ženkliai prisidėtų prie mokymosi visą gyvenimą tikslų įgyvendinimo, būtina ne tik palaikyti ir skatinti jų sukūrimą, bet ir tyrinėti visus jų pritaikomumo aspektus: „Jei mes galime apibrėžti ir suprasti, kaip nacionalinės kvalifikacijų sistemos skatina ar nėra pajėgios skatinti mokymosi visą gyvenimą, identifikuotas teigiamas ryšys galėtų būti sustiprintas taip, kad kvalifikacijų sistemos iš tiesų galėtų tiesiogiai ir stipriai teigiamai įtakoti mokymąsi visą gyvenimą“(OECD, 2015).
2017 m. gegužės 22 d. atnaujinta Europos Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo. Šiuo dokumentu įtvirtinama, kad Europinė kvalifikacijų sandara jau yra sukurta ir šiuo metu įgyvendinama. Šioje Rekomendacijoje konstatuojama, kad valstybės narės yra parengusios arba rengia nacionalines kvalifikacijų sandaras, grįstas mokymosi rezultatais, ir susieja jas su EKS taikydamos „susiejimo“ procesą. EKS lygiai ir nacionalinėse sandarose naudojami mokymosi rezultatų aprašai padeda didinti įvairių nacionalinių sistemų kvalifikacijų skaidrumą ir palyginamumą. Jie taip pat padeda visuotinai pereiti prie mokymosi rezultatais grindžiamo švietimo ir mokymo. Susiejimas su EKS turėtų būti atliekamas naudojant nacionalines kvalifikacijų sandaras arba, jei tokių nėra, nacionalines kvalifikacijų sistemas.
Nacionalinės ir tarptautinės kvalifikacijų sandaros
Pagrindinė nacionalinių kvalifikacijų sandarų paskirtis – sudaryti įvairios patirties ir išsilavinimo asmenims galimybes nenutrūkstamai mokytis visą gyvenimą skirtinguose kontekstuose įvairiomis formomis (formaliuoju, neformaliuoju, savaiminiu būdais), suteikti bet kokiam mokymuisi vertę ir „padaryti mokymąsi matomu“, t.y. įvertinti ir pripažinti mokymosi rezultatus. Pagrindiniai kriterijai, leidžiantys spręsti, ar kvalifikacijų sandaros veikia, gali būti šie (kriterijų sąrašas nėra baigtinis, jų galima būtų įvardinti ir daugiau):
– Asmenų sugrįžimas mokytis ir siekti kvalifikacijos (po pertraukos);
– Praktinių įgūdžių ir darbo patirties pripažinimas ir prilyginimas formaliems mokymosi rezultatams;
– Galimybių rinktis kvalifikaciją padidėjimas;
– Mokymosi galimybių aiškumo didinimas;
– Kreditų perkėlimo sistemos;
– Lanksčios mokymosi programos siekiantiems kvalifikacijos;
– Naujų kelių norintiems mokytis ir siekiantiems kvalifikacijos sukūrimas;
– Žemesni kvalifikacijos kaštai;
– Neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimas;
– Geresnė kvalifikacijų sistemos stebėsena;
– Optimalus socialinių partnerių įtraukimas į kvalifikacijų sistemą;
– Plėtojama veiklos tyrimų metodologija, siekiant nustatyti ir sistemiškai atnaujinti kvalifikacijų poreikį;
– Mokymosi ir kvalifikacijų mobilumo užtikrinimas;
– Mokymosi rezultatais pagrįstų kvalifikacijų atsiradimas;
– Geresnis įvairių interesų grupių informavimas ir konsultavimas apie kvalifikacijų sandaras ir jų naudą. (EK 2010).
Kvalifikacijų sandaros, taip pat ir Europos kvalifikacijų sandara, visų pirma yra priemonės, kurios padeda sisteminti kvalifikacijas ir jas išdėstyti sudėtingėjimo tvarka pagal lygius, tikintis, kad taip kvalifikacijos taps skaidresnės ir lengviau palyginamos tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiu. Kvalifikacijų skaidrumas savo ruožtu paskatina profesinį ir akademinį mobilumą, pagerina profesinio mokymo ir aukštojo mokslo prestižą, palengvina kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą, pereinamumą tarp kvalifikacijos lygių, kvalifikacijos kelių įgijimo įvairovę, žmonių gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių profesinės veiklos reikalavimų, mokymąsi visą gyvenimą paverčia realybe.
Šie pozityvūs pokyčiai prisidėjo prie didesnio supratimo apie kvalifikacijų sandarų, kurios yra palyginamos tarptautiniu mastu, poreikį. Europos šalių vyriausybės pripažįsta, kad kvalifikacijų aiškumas gali padėti konkurencingumo ir ekonomikos augimui. Tačiau tam, kad kvalifikacijų palyginimas būtų įmanomas, nacionalinės kvalifikacijų sandaros (ar sistemos) turi būti skaidrios ir patikimos. Siekiant šiuos tarptautinio verslo ir akademinio pasaulio poreikius patenkinti, buvo sukurtos tarptautinės kokybės užtikrinimo sistemos ir užsienio kvalifikacijų pripažinimo ir vertinimo tinklai ir procedūros. Taip buvo sukurtos bendros Europai profesinio mokymo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo priemonės ir mokymosi (studijų rezultatų) perkėlimo įrankiai, kreditų sistemos. Tam taip pat įtakos turėjo išaugusios nuotolinio mokymosi ir studijų galimybės, leidžiančios įgyti diplomą nuotoliniu būdu.
Kadangi kvalifikacijų sandaros įgalina palyginti mokymosi rezultatus, jos taip pat leidžia susieti skirtingais būdais įgytas kvalifikacijas. Didžiausią dėmesį skiriant kvalifikacijoms, mokymosi pasiekimams, o ne mokymo programoms, institucijoms ir mokymui, tampa įmanoma palyginti labai skirtingais mokymosi keliais, tiek formaliai, tiek neformaliai įgytas kvalifikacijas ir joms suteikti lygiavertę vertę.
Skeptikai vis dar užduoda klausimą, ar kvalifikacijų sandaros reikalingos ir kokią naudą jos duoda skirtingoms interesų grupėms. Galbūt ir galima teigti, kad konkrečią kvalifikacijų sandarų naudą (asmeniui, darbo rinkai, regionui) pamatuoti yra sunku, bet būtų labai sunku nuneigti tą faktą, kad šiuo metu beveik 15 valstybių pasaulyje yra susikūrusios kvalifikacijų sandaras, pagrįstas aiškiais lygių aprašais (dažniausiai pagrįstais mokymosi rezultatais) ir orientuotas į kurią nors tarptautinę ar regioninę kvalifikacijų sandarą.
Didžiausia (daugiausiai šalių apimanti) kvalifikacijų sandara yra EKS, tačiau greta jos sparčiai plėtojasi kitos iniciatyvos. Karibų kvalifikacijų sandara (Caribbean Vocational Qualifications) apima septyniolika Okeanijos valstybių ir laiduoja laisvą specialistų judėjimą tarp Okeanijos salų, panaši iniciatyva veikia ir Pietų Amerikoje ir apima Argentiną, Braziliją, Paragvajų, Urugvajų, Venesuelą ir Boliviją, Pietų Afrikos iniciatyva susitarta dėl Vakarų Afrikos kvalifikacijų sandaros (Economic Community of West African States), taip pat kvalifikacijų sandara kuriama ir Rytų Afrikos valstybėse (East African Community), įkurta Arabų šalių kvalifikacijų sandara, kuriama Azijos kvalifikacijų sistema, padėsianti laisvam darbo jėgos judėjimui Pietryčių Azijoje (ASEAN qualifications Reference Framework). Šių kvalifikacijų sandarų kūrimasis paskatina šalis, kurios prisiima įsipareigojimus kurti nacionalines kvalifikacijų referencijų sistemas, o kartu ir kokybės užtikrinimo mechanizmus. Kartu globalios galimybės prilyginti kvalifikaciją suteikia ir globalias darbuotojų migracijos perspektyvas.
Tarptautinės kvalifikacijų sąrangos yra instrumentas kvalifikacijų palyginimui, padeda priskirti skirtingose šalyse ar regionuose suteikiamas kvalifikacijas atitinkamiems lygmenims, leidžia suprantamai išdėstyti esamas ir naujas kvalifikacijas. Jos įtvirtina įvairių kvalifikacijos suteikimo ir įgijimo būdų lygiateisiškumą, pateikdamos aiškią ir išsamią informaciją apie visas kvalifikacijos augimo galimybes ir kelius pereinant iš vieno lygmens į kitą. O taip pat palengvina kvalifikacijos pripažinimą ir asmenų mobilumą mokymosi ar darbo, ar kitos susijusios su profesija veiklos tikslais.
Kalbant apie bet kokią kvalifikacijų sandarą, pagrindiniai išeities taškai yra aiškiai apibrėžti kvalifikacijų lygiai, profesinio mokymo ir kvalifikacijų kokybės užtikrinimo priemonės (tokios kaip Europos profesinio mokymo kreditų sistema „ECVET“) ir galimybė apibūdinti kvalifikacijas mokymosi rezultatais. Paskutinis parametras įgauna vis didesnę reikšmę pastaraisiais metais, todėl verta aptarti jį plačiau.
Mokymosi rezultatai – pagalba randant bendrą kalbą
Mokymosi rezultatai akcentuojami ir UNESCO programoje „Švietimas 2030“, kadangi yra susieti su pagrindiniu darbotvarkės tikslu – užtikrinti kokybišką įtraukųjį ir teisingą švietimą bei skatinti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems (UNESCO, 2015).
Keletas veiksnių lėmė, kad apie mokymosi rezultatus pradėta kalbėti aukščiausiu politiniu lygiu: būtinybė kurti lankstesnius mokymosi ir studijų kelius įvairaus amžiaus ir patirties žmonėms, išaugusi tarptautinio mobilumo svarba, mokymosi visą gyvenimą strateginiai tikslai, būtinybė kurti neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimo ir akreditavimo mechanizmus.
Mokymosi rezultatai – tai teiginiai, liudijantys tai, ką besimokantysis žino, supranta ir sugeba daryti pasibaigus mokymosi procesui (žr. 2008 Rekomendacija dėl Europos kvalifikacijų sandaros – EKS). 2012 m. gruodžio 20 d. priimta Europos Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo. Joje pabrėžiama, kad mokymosi rezultatų, t. y. žinių, gebėjimų ir kompetencijų, įgytų neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, patvirtinimas gali turėti didelės įtakos įsidarbinimo galimybių ir mobilumo gerinimui, taip pat mokymosi visą gyvenimą motyvacijos didinimui, visų pirma socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems ar žemos kvalifikacijos asmenims ir, kad atitinkamų žinių, gebėjimų ir kompetencijų patvirtinimas yra dar vertingesnis gerinant darbo rinkos veikimą, skatinant mobilumą ir didinant konkurencingumą bei ekonomikos augimą.
Mokymosi rezultatai gali būti naudojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, kvalifikacijų struktūrų aprašų kūrimui, kvalifikacijų apibrėžimui, mokymo planų kūrimui, vertinimui ir t.t. Mokymosi rezultatai nustatomi įvairiais išsamumo lygiais priklausomai nuo jų tikslo ir konteksto. Mokymosi rezultatai gaunami kvalifikacijų kūrimo proceso metu. Priklausomai nuo kvalifikacijų sistemos, mokymosi rezultatų identifikavimui ir aprašymui yra taikomi skirtingi metodai. Mokymosi rezultatai gali būti įgyjami pasitelkus gausybę mokymosi metodų ar pateikimo būdų (įgyjamų mokykloje, darbovietėje ir t. t.) skirtinguose mokymo kontekstuose (formaliajame, neformaliajame ir savaiminiame) arba aplinkose (t.y. šalies, švietimo ir mokymo sistemose). Mokymosi rezultatai gali būti formuoluojami programai, programos daliai, mokymosi vienetui (moduliui) ir netgi pamokai. Jų apimtis priklauso nuo mokymosi veiklų apimties: kuo programa trumpesnė, tuo ir mokymosi rezultatai paprastesni.
Apibendrinimas
Kvalifikacijų sandaros iš tiesų yra globalus fenomenas, jos padidina susikalbėjimo galimybes, pasitikėjimą kitų šalių profesinio mokymo ar aukštojo mokslo sistemomis, bet tuo pačiu pasaulio šalių profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemų įvairovė išlieka. Kartu didėjant kvalifikacijų sandarų įvairovei, atsiranda poreikis galvoti apie priemones, kurios leistų pasitikėti tokių skirtingų sistemų kokybe ir galvoti apie Pasaulinę kvalifikacijų sandarą.
Atsiranda poreikis pasauliniu lygiu kalbėti apie tarptautinių kvalifikacijų sandarų sandaros kūrimą, „Meta-sandaros“ kūrimą pasauliniu lygiu, kurioje bus galima sisteminti kvalifikacijas bei jas išdėstyti pagal lygius, kas padėtų visame pasaulyje teikiamas kvalifikacijas geriau suprasti, palyginti ir taip palengvinti ne tik asmenų kvalifikacijų supratimą, bet ir pačių kvalifikacijų sistemų skaidrumą, prisidėtų prie profesinio mokymo ir aukštojo mokslo prestižo, paskatintų kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą, kvalifikacijos kelių įgijimo įvairovę, žmonių gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių profesinės veiklos reikalavimų, o tuo pačiu mokymąsi visą gyvenimą, nepriklausantį nuo valstybių sienų. O šių procesų pagrindu tampa mokymosi rezultatai, kaip bendrasis vardiklis suprantant kvalifikacijas.
Be to, kvalifikacijų sandarų formavimas neatsiejamas nuo visuomenės, atskirų tikslinių grupių ir visų besidominčių informavimo apie kvalifikacijų sistemos veiklą ir tikslus. Diegiant kvalifikacijų sistemą, užtikrinama, kad visi besidomintys asmenys galėtų gauti adekvačią informaciją apie veiklos pasauliui reikalingas, švietimo sistemoje teikiamas kvalifikacijas. Tam būtina nuolat vykdyti atskirų visuomenės grupių švietimą ir informavimą bei nuolat rinkti grįžtamąjį ryšį, siekiant išsiaiškinti, koks yra visuomenės informuotumas ir požiūris į kvalifikacijų sistemos veiklą.
Literatūra:
1. 2008 m. balandžio 23 d. dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo http://ec.europa.eu/education/policies/educ/eqf/index_en.html;
2. Atnaujintos Europos Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo. (https://ec.europa.eu/ploteus/sites/eac-eqf/files/lt.pdf)
3. European Commission, 2010, Added Value of National Qualifications Frameworks in Implementing the EQF, EQF Note 2, Luxembourg).
4. 2012 m. gruodžio 20 d. Europos Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32012H1222(01)&from=EN)
5. Išvados dėl profesinio švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo (doc.9599/04) http://ec.europa.eu/education/policies/2010/doc/vetquality_en.pdf
Daugiau informacijos apie „ECVET“ elementų taikymą galite rasti adresu http://smpf.lt/lt/vykstantys-projektai/ecvet
