Savanorystė – būdas susirasti darbą ir išmokti bendrauti su anūkais

Už savo laiką ir energiją savanoriai negauna jokio atlygio. Tačiau savanoriaudami jie įgyja naujų žinių ir įgūdžių, kurie pravers ir asmeniniame, ir profesiniame gyvenime.

„Jei nori padėti kitiems, pirmiausia turi išmokti tai daryti – ne viską žinoti ir dalinti patarimus, bet mokėti prakalbinti ir išgirsti bei paskatinti ieškoti sprendimų”, – įsitikinusi Vilniaus universiteto doktorantė, „Vaikų linijos“ psichologė ir savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė. O Rasa prisipažįsta – nuo tada, kai pradėjo savanoriauti, ir su anūkėmis lengviau susikalba.

Savanorystė – tai būdas įgyti naujų žinių ir parodyti, ką sugebi, o tai padeda rasti darbą, tvirtina šią veiklą išbandę žmonės. Viena iš jų – buvusi savanorė, o dabar „Eurodesk Lietuva” programos vadovė Ingrida Juodkaitė, kuri laidoje „Atgal į mokslą” papasakos savo istoriją.

Kokių motyvų vedini žmones pradeda savanoriauti, kaip ruošiasi šiai veiklai ir dirba savanoriai? Ar savanorystė – tik jaunų privilegija ir kokias galimybes ji atveria bet kokio amžiaus žmogui? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – devintoje radijo laidų ciklo „Atgal į mokslą” laidoje. Jos kviečiame klausytis antradienį, spalio 30 d. po 11 val. žinių per „Pūko“ radiją.