Struktūra 
Neįgaliesiems Atskleisti ir didinti šiuolaikinio profesinio mokymo patrauklumą, paskatinti jaunus žmones rinktis paklausias profesijas ir keisti jaunuomenės bei tėvų požiūrį į profesinį mokymą, parodyti, kokias galimybes nuolat tobulėti ar keisti profesiją turi šiuolaikinis suaugęs ir brandaus amžiaus sulaukęs žmogus – tokie buvo projekto „Profesinio mokymo ir mokymo visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“ tikslai.
Ilgai laukta sėkmė
Šį rudenį iš didžiausio Europoje profesinio meistriškumo konkurso „Euroskills Gdanskas 2023“ jaunieji Lietuvos profesionalai grįžo net su 3 medaliais. Pirmąjį aukso medalį šio konkurso istorijoje Lietuvai iškovojo 24 metų automechanikas, buvęs Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokinys Mykolas Laurinavičius. Bronzos medalį konkurse, kuriame varžėsi jaunieji profesionalai iki 25 metų iš 32 Europos šalių, pelnė žiniatinklio programuotojas Titas Petraukas, profesiją įgijęs Kauno informacinių technologijų mokykloje. Trečiasis medalininkas – specialų apdovanojimą už meistriškumą (Medallion of Excelence) pelnęs suvirintojas Dalius Jutelis, profesiją įgijęs TECHIN (Vilnius).
„Aš ketinu sekti savo mokytojo pėdomis ir tapti profesijos mokytoju, o tiems, kurie dar tik svarsto, kokį kelią pasirinkti, siūlau pradėti nuo profesinės mokyklos, nes įgis ne tik žinių, bet ir patirties, kuri bus naudinga ir vėliau, pvz., jei nuspręs tęsti mokslus kolegijoje ar universitete“, – džiaugdamasis apdovanojimu sakė Mykolas. Jam pritaria ir Dalius: „Profesinis mokymas – gera pradžia, geras karjeros startas“.
Šis ir daugybė kitų pavyzdžių – geriausias įrodymas, kad profesinis mokymas Lietuvoje jau ne podukra, o jį renkasi vis daugiau gabių ir motyvuotų žmonių, sėkmingai žengiančių profesinės karjeros keliu.
Nuo moksleivio iki profesiją keičiančio ir naujų žinių geidžiančio brandaus amžiaus žmogaus
Projektas „Profesinio mokymo ir mokymo visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“, kurį 2016–2023 m. įgyvendino Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC), skirtas ne tik besirenkantiems profesinį kelią jaunuoliams ir jų tėvams, bet ir mokytojams bei visiems suaugusiems šalies gyventojams, kurie dėl įvairių priežasčių jaučia poreikį tobulinti savo įgūdžius ar įgyti naujų žinių ir kompetencijų.
Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą patrauklumui didinti buvo pasitelktos įvairios veiklos ir skirtingi būdai: profesinio meistriškumo konkursų organizavimas ir viešinimas, įvaizdžio gerinimo kampanijos įvairiomis žiniasklaidos formomis, konkursai socialiniuose tinkluose, televizijos ir radijo laidos, straipsniai nacionalinėje žiniasklaidoje, aktuali informacija skleista viešųjų erdvių ekranuose ir kt.
Per daugiau nei 7 metus surengta nemažai profesinio meistriškumo konkursų, kuriuose įvairių profesijų besimokantys Lietuvos jaunuoliai rungėsi dėl geriausio jaunojo profesionalo vardo, o geriausieji sėkmingai atstovavo mūsų šaliai tarptautiniuose jaunųjų meistrų konkursuose. Nemažai dėmesio buvo skirta ir besirenkantiems profesiją moksleiviams. Jiems buvo surengti kūrybiniai konkursai, skatinantys pažinti perspektyvias, darbo rinkoje paklausias profesijas jaunimo pamėgtoje virtualioje erdvėje, radijo ir televizijos laidose patrauklia forma buvo pasakojama apie įvairias profesijas, vos prieš kelerius metus atsiradusią naują galimybę „pasimatuoti“ jas iš anksto – dar besimokant bendrojo ugdymo mokykloje.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas perspektyviam profesijos mokymosi būdui – pameistrystei populiarinti. Radijo ir televizijos laidose, reklaminių kampanijų metu buvo pasakojamos šį profesijos įgijimo kelią pasirinkusiųjų sėkmės istorijos, mintimis apie populiarėjančio profesijos mokymo būdo naudą besimokantiems ir verslui dalijosi buvę pameistriai, sėkmingai pradėję profesinę karjerą, ir įmonių, pasinaudojusių galimybe dalyvauti rengiant ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių bei kompetencijų turinčius darbuotojus, atstovai. Svarų indėlį populiarinant pameistrystę įnešė ir 2022 m. pirmą kartą surengtas nacionalinis konkursas „Metų pameistrys“, kurio globėja tapo Lietuvos Pirmoji Ponia Diana Nausėdienė. „Jei dalyvauti pirmajame konkurse, kurį kartu su KPMPC organizavo Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija, profesinio mokymo įstaigas ir įmones teko įkalbinėti, tai dalyvauti antrajame, kuris įvyko 2023 m., raginti jau nereikėjo, o dalyvių buvo beveik dvigubai daugiau“, – sako projekto, kurį bendrai finansavo Europos socialinis fondas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, vadovė Jūratė Tamošaitytė. Anot jos, 2022 m. besimokančių profesijos pameistrystės būdu buvo kiek daugiau nei 2500, o 2023 m. šiuo būdu profesijos mokėsi jau per 3300 mokinių arba daugiau nei 18,7 proc. visų besimokančiųjų profesijos. Tai beveik 8 proc. daugiau, nei 2018 m. (ŠVIS duomenys).
Darbdaviai suskaičiavo, kad apie 90 proc. šiuo būdu profesiją įgijusių žmonių mokslus baigia turėdami ne tik patirties, bet ir darbą, todėl nestebina, kad daugėja ir su profesinėmis mokyklomis bendradarbiaujančių įmonių. Tai patvirtina ir „Metų pameistrio 2023“ titulą pelnęs VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro absolventas elektrikas Vidmantas Gelūnas: „Man labai patiko, kad pameistrystė leidžia suderinti mokymąsi ir darbą. Kai pradėjau dirbti įmonėje, tik montavau modulius, o įgijęs patirties ir profesinėje mokykloje gavęs elektriko diplomą jau galiu prijungti sumontuotas saulės elektrines, ir jos gamina energiją. Manau, kad ateityje pameistrystės būdu mokysis vis daugiau jaunų žmonių, nes tai gera karjeros pradžia. Juk pameistriams dažniausiai nereikia su diplomu rankose varstyti daugybės įmonių durų – jie lieka dirbti toje įmonėje, kurioje kaupė praktinius įgūdžius“.
Nemažai dėmesio projekto metu buvo skirta ir suaugusiems bei brandaus amžiaus žmonėms, kurie jaučia poreikį tobulėti ar patiria iššūkių sparčiai kintančioje šiuolaikinėje darbo rinkoje ir svarsto keisti profesiją. Radijo ir televizijos laidose buvo pasakojama apie įvairias patrauklias mokymosi visą gyvenimą galimybes, o mokymosi svarba ir nauda siekiant išlikti konkurencingu darbo rinkoje ir tenkinti asmeninio tobulėjimo poreikius atskleista pasitelkus šiuo keliu žengiančių žmonių istorijas: laidose suaugusieji atskleidė priežastis, paskatinusias juos mokytis naujų dalykų, pasakojo apie pokyčius, įvykusius jų gyvenime įgijus naujų žinių ir kompetencijų.
Ateities iššūkiams ruošiamės šiandien
Skaitmeninė ir dirbtinio intelekto era reikalauja iš mūsų tokių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, apie kurias vakar nė negalvojome. Būtent reikiamų įgūdžių trūkumas – vienas didžiausių iššūkių, kuriuos teks įveikti visoms šalims įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Siekiant stiprinti verslo, mokymo įstaigų, valstybės institucijų bendradarbiavimą ir taip padėti įmonėms spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, o žmones paskatinti nuolat tobulėti ir kelti kvalifikaciją, 2023-tieji buvo paskelbti Europos įgūdžių metais. Iššūkiams, kuriuos kelia naujosios technologijos, aptarti buvo skirta ir projektą vainikavusi tarptautinė konferencija „Įgūdžiai Lietuvoje: ateities darbo rinkai ir pilietiškumui“. Jos metu mūsų šalies pedagogai, švietimo įstaigų vadovai, verslo atstovai ir mokslininkai kartu su kolegomis iš užsienio šalių Vilniuje diskutavo apie tai, kokių įgūdžių ir gebėjimų prireiks kiekvienam iš mūsų, kad profesinė karjera būtų ilga ir sėkminga, kaip stiprinti mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimą, kad profesijos besimokantys žmonės sukauptų kuo daugiau įgūdžių realioje darbo vietoje, ir ko reikia, kad ateities darbo rinkai būtų parengti kvalifikuoti specialistai. „Vykstant skaitmeninei ir žaliajai transformacijai kartu turime ieškoti būdų, kaip užtikrinti kompetencijų atitiktį naujiems darbo rinkos poreikiams, ypač tobulinti skaitmeninius Lietuvos gyventojų gebėjimus“, – konferencijoje sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė, pabrėždama, kad jei gebėsime nuolat mokytis, gebėsime įveikti ir neįprastas, iššūkius keliančias užduotis.
„Tam, kad kuo daugiau gabių jaunuolių apsispręstų savo profesinės karjeros kelią pradėti profesinėje mokykloje, kad prie profesinio mokymo įstaigų, kurios rengs sparčiai kintančiai darbo rinkai reikalingus specialistus, įmonės rikiuotųsi į eilę, kad vis daugiau suaugusiųjų ryžtųsi mokytis naujų dalykų – to, kas nuveikta įgyvendinant projektą, nepakanka“, – apibendrindama projekto „Profesinio mokymo ir mokymo visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“ rezultatus sakė jo vadovė J. Tamošaitytė. Anot jos, mokymo ir kitų suinteresuotų įstaigų bei verslo bendradarbiavimas tęsis, atsiras naujos jo formos, tačiau akivaizdu, kad žengtas tvirtas žingsnis, kuris padidino profesinio mokymo patrauklumą bei atskleidė mokymosi visą gyvenimą svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.
