Struktūra 
Neįgaliesiems Globalizacija, sparčiai besikeičiantys technologiniai procesai, skaitmenizacija vis daugiau kelia iššūkių tinkamai užtikrinti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams. Vienas iš efektyviausių kvalifikacijų atitikties užtikrinimo darbo rinkos poreikiams sprendimo būdų – nuolatinis socialinio dialogo ir partnerystės tarp darbdavių ir darbuotojų atstovų, kompetentingų valstybės bei savivaldybės institucijų, švietimo teikėjų plėtojimas. Remiantis gerąja užsienio šalių kvalifikacijų formavimo patirtimi, sektoriniai profesiniai komitetai – efektyvi priemonė ne tik užtikrinti nuolatinį socialinį dialogą tarp suinteresuotų grupių, bet ir kvalifikacijų atitikties kiekvieno šalies ūkio sektoriaus poreikiams užtikrinimo sąlyga.
Pirmieji sektoriniai profesiniai komitetai prie Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro suformuoti 2012 metais. Jų pagrindinis uždavinys buvo aprobuoti profesinius standartus bei profesinio mokymo programas.
Įgyvendinant Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtrą bei profesinio mokymo pertvarką, 2018 metais patvirtintas Sektorinių profesinių komitetų uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas, pakeitęs 2010 m. patvirtintą Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašą. Minėtu dokumentu naujai apibrėžtas SPK vaidmuo, jo atsakomybė, funkcijos:
Sektorinis profesinis komitetas – bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus pagal veiklų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas.
SPK uždavinys – koordinuoti strateginius Lietuvos kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus konkrečiame ūkio sektoriuje – veiklų grupėje.
SPK funkcijos:
• pagal kompetenciją svarsto ir teikia siūlymus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros I–VIII lygio kvalifikacijų (kvalifikacijų pavadinimų, lygių, vertinimo, suteikimo ir kt.);
• pagal kompetenciją teikia siūlymus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl neformaliojo profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų ir (arba) specialistų poreikio;
• sprendžia kituose teisės aktuose numatytus kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus konkrečiame ūkio sektoriuje.
Į kiekvieną SPK savo narius deleguoja konkretų ūkio sektorių reguliuojanti ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Formuojant SPK darbdavius atstovaujantys nariai sudaro ne mažiau kaip pusę kiekvieno SPK narių, išskyrus tuos atvejus, kai darbdavius atstovaujantys subjektai pasiūlo mažesnį SPK narių skaičių.
2018 m. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras atitinkamai suformavo naujos sudėties SPK. SPK narių teises, pareigas ir veiklos organizavimą nustato Sektorinių profesinių komitetų darbo reglamentas, patvirtintas 2018 m. spalio 8 d. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus įsakymu Nr. V1-234. Siekiant užtikrinti efektyvų socialinį dialogą bei SPK veiklos kokybę, SPK sudėtys yra nuolat atnaujinamos.
2019 m. gruodžio mėn. duomenimis, bendras SPK narių skaičius yra 321 asmuo. Pažymėtina, kad šis skaičius yra sąlyginis, nes nustatyta atvejų, kai konkretus SPK narys atstovauja instituciją keliuose SPK, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos deleguoti atstovai (3 nariai), įtraukti į visų 18 SPK sudėtį.
Daugiau kaip pusė SPK narių atstovauja darbdavius vienijančioms organizacijoms. Švietimo teikėjus vienijančias organizacijas atstovauja mažiau kaip ketvirtadalis SPK narių. Valstybės institucijas atstovauja daugiau kaip ketvirtadalis SPK narių. SPK nariai atstovaujantys darbuotojus vienijančioms organizacijoms sudaro mažiau kaip dešimtadalį visų SPK narių.
2019 m. organizuoti 38 SPK posėdžiai. 2019 metais SPK svarstė, vertino bei aprobavo 16 profesinių standartų. SPK nariai taip pat dalyvavo vertinant formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas.
2020 metų pagrindinės SPK veiklos gairės:
• profesinių standartų projektų svarstymas, vertinimas ir patvirtinimas;
• profesinių standartų atnaujinimas, atsižvelgiant į gautus siūlymus ir iniciatyvas;
• siūlymų dėl pameistrystės mokymo organizavimo apimčių atitinkamame ūkio sektoriuje teikimas;
• siūlymų dėl suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios studijos, teikimas;
• siūlymų studijų krypčių aprašų projektams teikimas.
1. 1991 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas Nr. I-1489 (galiojanti suvestinė redakcija)
2. 1997 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas Nr. VIII-450 (galiojanti suvestinė redakcija)
3. 2009 m. balandžio 30 d. Mokslo ir studijų įstatymas Nr. XI-242 (galiojanti suvestinė redakcija)
4. Sektorinių komitetų sudėtys ir jų veiklą reglamentuojantys dokumentai
5. Profesinių standartų rengimo dokumentai (kvalifikacijų tyrimo ataskaitos, vertinimo recenzijos, projektai)
