Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai populiarėjanti pameistrystė – gyvenimo patikrintas profesijos mokymosi būdas. Nuo senų laikų mokytis amato žmonės važiuodavo pas geriausius, labiausiai patyrusius meistrus. Bet vykti labai toli šiandien jau nereikia, o meistro ir pameistrio santykiai visai kitokie nei prieš šimtą ar du šimtus metų…
„Teorinių žinių įgijau mokymo centre, o iš meistro, kuris yra mano darbo vadovas, semiuosi patirties ir kaupiu praktinius įgūdžius. Uždirbu kol kas nedaug, bet kuo daugiau darbų galiu atlikti savarankiškai, tuo labiau kyla ir mano alga“, – pasakoja anksčiau statybose dirbęs, o dabar santechniko profesijos pagal pameistrystės mokymo programą besimokantis Raimondas.
Rinktis pameistrystės mokymo programą Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro vadovas Mindaugas Černius pataria tiems, kurie naujų dalykų lengviau išmoksta atlikdami praktines užduotis. Anot jo, tai galimybė bet kada paklausti profesionalo, kaip geriau atlikti konkretų darbą, susipažinti su naujomis technologijomis ir įmonėse naudojama įranga. „Tokių žmonių ir reikia darbdaviams. Be to, mokydamasis gauni atlyginimą už darbą“, – sako jis, o Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė Inga Balnanosienė priduria, kad derinti teorinį ir praktinį mokymą apsimoka: „Jei pameistrys sėkmingai mokosi, darbo vieta jam garantuota, nes parengti darbuotoją konkrečiai darbo vietai suinteresuota ir jį mokytis priimanti įmonė“.
Viskas apie šių laikų pameistrystę – trečioje radijo laidoje iš ciklo „Neformaliojo mokslo virtuvė“, finansuojamo ES struktūrinių fondų lėšomis. Laidos, kurią transliuos radijo stotis „Pūkas“, kviečiame klausytis antradienį, birželio 18 d., po 11 val. žinių.