Trumpa reakcija dėl Susisiekimo ministerijos vykdyto ŠMSM pavaldžių įstaigų audito

Reaguoju į vakar pasirodžiusią informaciją dėl audito ŠMSM pavaldžiose įstaigose (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/smm-istaigu-pirkimai-pritrenke-tikrintojus-del-dvieju-epizodu-siuloma-kreiptis-i-teisesauga.d?id=80801077) ir konkrečiai dėl Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro:

Teigiama, kad „Daugiausiai neskelbiamų viešųjų pirkimų atliko Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras – atitinkamai 96 ir 95 proc. visų jų atliktų pirkimų.“ Tokiu būdu sudaromas įspūdis, kad lėšos skirstomos neskaidriai ir neefektyviai. Minėtas teiginys vienareikšmiškai iškreipia faktinę situaciją, nes neskelbiami pirkimai sudaro labai nežymią dalį, jeigu pirkimus skaičiuoti pagal jų vertę nuo visų vykdytų pirkimų. Pavyzdžiui, 2017 m. mūsų centre neskelbiami pirkimai pagal vertę sudarė tik 11 proc. skaičiuojant nuo įvykdytos bendros pirkimų vertės. Be to ir patys neskelbiami pirkimai buvo vykdomi laikantis konkurencijos ir efektyvumo principų. Absoliuti dauguma pirkimų buvo vykdoma Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kuriuose galėjo dalyvauti visi norintys. Neskelbiami pirkimai centre organizuojami preciziškai laikantis viešųjų pirkimų teisės aktų reikalavimų ir apima tik mažų ir neatidėliotinų reikmių tenkinimą. Turint omenyje, kad ir pieštuko pirkimas skaičiuojamas kaip pirkimo vienetas būtų įdomu sužinoti, ar Susisiekimo ministerija pirkdama, pavyzdžiui, šluotą, irgi organizuoja atvirą konkursą, trunkantį daugiau kaip mėnesį?

Aukščiau minėtame straipsnyje teigiama, kad „didesnis nei 10 proc. nepotizmo lygis yra Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, Nacionaliniame vėžio institute, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centre, Vilniaus lietuvių namuose, Švietimo informacinių technologijų centre“. Mūsų centre dirba 6 asmenys susiję giminystės ryšiais, tačiau jie neturi jokio tiesioginio pavaldumo ryšių, yra administruojami remiantis viešųjų privačių interesų derinimo principais ir praktika, o be to įdarbinti ne dabartinio direktoriaus kvietimu. Terminas „Nepotizmas“ yra išimtinai negatyvus ir nurodo į tarnybinės padėties naudojimą giminėms ar draugams proteguoti. Tokiu būdu centro atžvilgiu yra šis terminas naudojamas visiškai nepagrįstai ir žemina jo reputaciją.

Politinių technologijų naudojimas žiniasklaidos pagalba žemina mūsų centro, jo darbuotojų orumą, menkina visos švietimo sistemos įvaizdį ir griauna institucinį pasitikėjimą. Esame pasirengę nedelsdami atsakyti į visus audito ataskaitos teiginius. Visiškai nesuprantame, kodėl apie audito rezultatus sužinome iš žiniasklaidos, o ne iš audito vykdytojų. Primintina, kad, pavyzdžiui, Europos tinkamo administravimo elgesio kodekse nustatyta, kad „Valdininkas negali paviešinti sprendimo kitiems šaltiniams, kol suinteresuotas asmuo ar asmenys nebuvo informuoti“.

Pagarbiai

Tadas Tamošiūnas

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktorius