2014 m. spalio 20-21 d. vyko konsultacinis seminaras „Pagalba Lietuvai, plėtojant pameistrystę“. Renginį inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, pasinaudojusi Europos pameistrystės aljanso siūloma pagalba (Helpdesk). Europos pameistrystės aljansą bendrai koordinuoja Europos Komisijos Švietimo ir kultūros bei Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniai direktoratai. Aljanso tikslas – populiarinti pameistrysčių schemas ir iniciatyvas Europos šalyse. Seminarą vedė Europos pameistrystės aljanso Helpdesk ekspertė Dr Eila Heikkilä (Suomija). Jame dalyvavo ministerijų, socialinių partnerių, darbdavių bei profesinio mokymo įstaigų atstovai.
Seminaro metu pristatyta kitų šalių geroji patirtis, įgyvendinant pameistrystės schemas, darbdavių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų pusių įtraukimas, aptarta pameistrystės samprata Lietuvos kontekste bei galimi jos diegimo ir plėtros žingsniai.
Šiuo metu Europos šalyse vis daugiau dėmesio skiriama pameistrystei, kuomet profesinis mokymas vykdomas švietimo įstaigoje ir darbo vietoje (mokymuisi darbo vietoje paprastai skiriama daugiau laiko). Lietuvos dokumentuose (pavyzdžiui, Profesinio mokymo plėtros 2014–2016 metų veiksmų plane) taip pat numatytos priemonės platesniam pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos taikymui, šiuo metu darbo rinkos mokymo centruose įgyvendinamas nacionalinis projektas „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“, Lietuva taip pat dalyvauja Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) pameistrystės situacijos apžvalgos projekte, kuris pasiūlys modelį pameistrystei diegti Lietuvoje.
Seminaro diskusijų metu išsakytos mintys, kad pameistrystė neturi pakeisti esamo profesinio mokymo modelio, sutarta, kad pameistrys turėtų būti įdarbintas ir gauti atlygį. Seminaro dalyvių nuomone, būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius profesinį mokymą, tiksliau apibrėžti pameistrio statusą, teises ir pareigas ir pasiūlyti finansines paskatas įvairioms pameistrystę įgyvendinančioms šalims. Dalyviai sutiko, kad modulinės profesinio mokymo programos, sudarytos iš atskirų, pakankamai savarankiškų modulių, yra tinkamos pameistrystės mokymo formai. Daug diskusijų kilo dėl reikalavimų įmonėms, kurios įsitrauks į pameistrystės programų įgyvendinimą, bei reikalavimų įmonių darbuotojams, prižiūrėsiančių ir mokysiančių pameistrius. Dalyvių nuomone, būtina įvesti tam tikrus reikalavimus įmonių pasirengimui bei darbuotojų kvalifikacijai, tačiau jie neturėtų tapti barjeru ir neturėtų mažinti įmonių motyvacijos dalyvauti pameistrystėje.
Susijusi informacija:
Europos pameistrystės aljansas
Europos profesinio mokymo plėtros centras
Projekto „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“ interneto svetainė