Struktūra 
Neįgaliesiems 2013 m. lapkričio 11-13 d. Vilniuje buvo susirinkę Europos šalių už profesinį mokymą atsakingų ministerijų departamentų vadovai, švietimo ekspertai, socialiniai partneriai, Europos Komisijos ir Europos agentūrų, veikiančių profesinio mokymo srityje, atstovai.
Lapkričio 11-12 d. organizuotas už profesinį mokymą atsakingų ministerijų departamentų vadovų susitikimas, kurio metu nagrinėtos šalių profesinio mokymo politinės iniciatyvos, reaguojant į Europos Komisijos ES valstybėms narėms skirtas rekomendacijas. Lietuvos atstovai pristatė šalies iniciatyvas diegiant pameistrystės mokymo formą. Pameistrystės mokymo forma – toks mokymo organizavimo būdas, kai mokymas vykdomas darbo vietoje, o teorinis mokymas gali būti vykdomas mokymo įstaigoje. Pameistrystės mokymo formai išbandyti VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras įgyvendina projektą „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“, taip pat inicijuotas nacionalinis susitarimas dėl pameistrystės, peržiūrimas Profesinio mokymo įstatymas. Lietuvos patirtį nagrinėję Danijos ir Šveicarijos atstovai mūsų priemones įvertino teigiamai ir, remdamiesi savo patirtimi, pasiūlė tolesnius žingsnius.
Lapkričio 12-13 d. vyko tarptautinė konferencija „Profesinis mokymas: galimybė mokytis ir tobulėti kiekvienam“. Konferencijoje aptartas potencialus profesinio mokymo indėlis siekiant įtraukesnių švietimo sistemų.
Profesinio mokymo patrauklumo ir atvirumo įvairioms visuomenės grupėms skatinimas – būtina Europos ekonominės ir socialinės gerovės sąlyga ir vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų švietimo srityje. Konferencijos temos aktualumą Europai įrodo statistinė informacija apie socialinę atskirtį patiriančius asmenis:
- Europos šalyse yra 5,5 mln. jaunų asmenų (12,7 proc.), kurie pasitraukė iš švietimo sistemos neįgiję atitinkamo išsilavinimo arba kvalifikacijos;
- 7,5 mln. jaunų žmonių nesimoko ir nedirba;
- 70,7 mln. suaugusiųjų turi žemo lygio kvalifikaciją arba yra nekvalifikuoti;
- 80 mln. asmenų yra specialiųjų poreikių asmenys.
Šiems asmenims pasiūlius jiems pritaikytas ir darbo rinkos poreikius atitinkančias profesinio mokymo programas, pagerėtų jų integracija į darbo rinką, taip pat ir jų socialinė integracija. Tačiau, kaip ir pabrėžė Europos mokymo fondo projektą „Profesinis mokymas socialinei įtraukčiai“ pristačiusi Fondo direktorė Madlen Serban, švietimo ir profesinio mokymo galimybių garantavimas visiems yra svarbi, tačiau ne pakankama sąlyga… Reikia užtikrinti mokymo kokybę, švietimo sistemos ir mokymosi skaidrumą ir pereinamumą, o galimybė pripažinti ankstesnį mokymąsi gali motyvuoti besimokantįjį pratęsti mokymąsi. Šiame kontekste aktualu, kad profesinis mokymas besimokantiesiems suteiktų ir bendrųjų gebėjimų, kurie būtini sėkmingai integracijai į visuomenę. Labai svarbus ir mokytojų pasiryžimas ir pasiruošimas įgyvendinti adaptuotas mokymo programas ir dirbti su įvairių grupių, socialinio statuso asmenimis.
Pirmąją konferencijos dieną Eduardo J. Padrón, Miami Dade koledžo prezidentas, pristatė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendruomenės koledžų modelį. Bendruomenės koledžai – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) švietimo įstaigų tipas, kurių pagalba socialiai pažeidžiami asmenys sėkmingai integruojasi į švietimo sistemą. Pavyzdžiui, maždaug pusė Miami Dade koledžo studentų – pirmoji šeimos karta, lankanti koledžą. Koledžai, įsteigti vadovaujantis demokratiniais atvirumo ir prieinamumo principais, gali būti puiki priemonė sprendžiant šio laikmečio visuomenės iššūkius, jaunimo pasitraukimo iš švietimo, nedarbo problemas.
Pagrindinės bendruomenių koledžo vertybės – atviras prieinamumas, programų kokybė ir partnerystė. Bendruomenės koledžai yra prisitaikantys ir efektyvūs kuriant naujas programas, tenkinant besikeičiantį talentingos, gebančios prisitaikyti, inovatyvios ir dalyvaujančios mokymesi visą gyvenimą darbo jėgos poreikį. Koledžuose vykdomų programų spektras labai platus – nuo trumpų programų iki bakalauro laipsnio studijų. Siekiant užtikrinti programų atitikimą šiuolaikinės ekonomikos ir darbo rinkos poreikiams, jos kuriamos ir vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su verslo atstovais. Visoms Miami Dade koledže įgyvendinamoms programoms (o jų – per 300) įsteigta po nedidelę tarybą, kuri rūpinasi mokymosi turinio naujumu. Neretai koledžas įmonių užsakymu parengia ir įgyvendina tikslines mokymo programas.
Svarbu paminėti, kad bendruomenės koledžai neapsiriboja darbo jėgos rengimu. Humanitariniai mokslai, menai, socialiniai mokslai yra neatsiejama bendruomenės koledžų dalis; darbdaviai taip pat palaiko idėją, kad greta bazinių įgūdžių darbuotojai būtų įgiję ir visuomeninių, kultūrinių bei problemų sprendimo gebėjimų.
Paminėtina, kad šios mokymo įstaigos veikia visomis savaitės dienomis, net sekmadienį. Jų paslaugomis besimokantieji gali naudotis iki pat vėlyvo vakaro. Sudarytos puikios mokymosi sąlygos dirbantiems. Pavyzdžiui, net 70 proc. Miami Dade koledžo studentų – dirba ir mokosi.
Juergen Siebel, Siemens profesinio mokymo vadovas, savo kalboje analizavo, ar profesinis mokymas gali atliepti darbo rinkos poreikius ir tuo pačiu metu būti atviras bei įtraukus įvairioms socialinėms grupėms. Pristatydamas Siemens įmonėje vykdomą profesinį mokymą, jis akcentavo profesinio mokymo, ypač mokymosi realioje darbo vietoje ir dualinio mokymo modelio svarbą siekiant socialiai pažeidžiamų grupių įtraukimo į darbo rinką.
Tarptautinis suaugusiųjų įgūdžių tyrimas PIAAC (angl. Programme for the International Assessment of Adult Competencies) aiškiai rodo, kad šiandien XXI amžiaus ekonomikoje matyti akivaizdus atotrūkis tarp mokymosi procese įgyjamų įgūdžių ir jų aktualaus poreikio. Siekdami Švietimas ir mokymas 2020 tikslų turime sutelkti dėmesį į techninių ir „minkštųjų“ įgūdžių plėtrą, todėl dualinio mokymo sistemos funkcionuoja būtent šia linkme. Kita vertus, Vokietijos dualinio mokymo modelio kopijavimas nėra išeitis – kiekvienos šalies pasirinktys turi tenkinti jos poreikius, neprieštarauti istorinėms bei kultūrinėms vertybėms, derėti su jau nusistovėjusia mokymo sistema, o ne kardinaliai ją pakeisti. Pranešėjo teigimu, į bet kurį švietimo sektorių galima įdiegti daugiau mokymosi realioje darbo vietoje elementų.
Dualinė mokymo sistema padeda lengviau pereiti iš mokymosi proceso į darbo rinką, todėl dualinis mokymas – efektyvi priemonė kovojant su jaunimo nedarbu bei siekiant didesnio įtraukumo. Kaip pavyzdį J.Siebel minėjo Siemens įmonėje taikomą mokymo modelį: klasėje tarp 16 stažuotojų paprastai mokosi 2 socialiai pažeidžiami asmenys, taip įgalinant abi grupes plėtoti „minkštuosius“ įgūdžius. Be to 80 proc. Siemens įmonėje dirbančių socialiai pažeidžiamų asmenų įgyja IHK sertifikatą (Vokietijos Pramonės ir prekybos rūmų sertifikatas), įgalinantį sėkmingą perėjimą į darbo rinką arba karjeros tąsą Siemens įmonėje. Socialiai pažeidžiamų asmenų pasiekimai nėra žemesni nei jų bendramokslių – 2013 metų duomenimis, 6 balų sistemoje jų pažymių vidurkis buvo tik 1 balu žemesnis. Tai rodo jų sėkmingą integraciją.
Akcentuota, kad dualinio mokymo efektyvumas siekiant įtraukti pažeidžiamas grupes labai priklauso nuo tinkamai parengtų mokytojų ir instruktorių. Todėl būtinas kryptingas jų kompetencijų tobulinimas tiek profesinio mokymo įstaigose, tiek įmonėse. Tai pat būtinas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, konsultavimas, finansinė valstybės parama.
Antrąją konferencijos dieną, Ji Eun Chung, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Švietimo ir įgūdžių direktorato politikos analitikė pristatė Tarptautinio suaugusiųjų įgūdžių tyrimo (angl.Programme for the International Assessment of Adult Competencies, PIACC) rezultatus. PIACC tyrimo metu buvo matuojamos kompetencijos, reikalingos suaugusiajam, siekiančiam sėkmingai dalyvauti visuomeniniame gyvenime: raštingumas, mokėjimas skaičiuoti, skaitymo gebėjimai, gebėjimas spręsti problemas technologijų pagalba.
Apžvelgta 20 tyrime dalyvavusių EBPO šalių: Australija, Austrija, Kanada, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Korėja, Olandija, Norvegija, Lenkija, Slovakija, Ispanija, Švedija ir JAV, taip pat ne EBPO narės – Kipras ir Rusijos Federacija.
Tyrimo metu apklausta daugiau nei 166 tūkst. 16-65 m. amžiaus asmenų 24 šalyse ir jų regionuose. Rezultatai rodo, kad nemažos dalies suaugusiųjų raštingumo ir skaičiavimo gebėjimai yra žemo lygmens, didelė visuomenės dalis neturi arba turi žemus naudojimosi IT įgūdžius ir tik 2,9-8,8 proc. suaugusiųjų geba puikiai spręsti problemas technologijų pagalba. Pastebėta, kad asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, raštingumu gerokai pralenkia turinčiuosius ne daugiau nei pagrindinį išsilavinimą, vyrai turi geresnius nei moterys skaičiavimo ir problemų sprendimo technologijų pagalba įgūdžius, tačiau tokie vyrų ir moterų gebėjimų skirtumai pastebimi tik tarp vyresniosios kartos atstovų.
2014-2016 metais tyrimas bus vykdomas Čilėje, Graikijoje, Indonezijoje, Izraelyje, Lietuvoje, Naujojoje Zelandijoje, Singapūre, Slovėnijoje ir Turkijoje. Išsamią tyrimo apžvalgą galima rasti EBPO organizacijos tinklapyje adresu http://skills.oecd.org/documents/OECD_Skills_Outlook_2013.pdf
Konferencijos dalyviai trijose darbo grupėse aptarė strategijas ir sėkmingą patirtį, gerinant profesinio mokymo prieinamumą ribotų galimybių asmenims, taip pat, sprendimus, kaip sumažinti pasitraukimą iš profesinio mokymo, bei priemones, kurios paskatintų suaugusiuosius tobulinti savo kompetencijas arba persikvalifikuoti.Platesnė informacija>>>
Su konferencijos pranešimais bei darbo grupių diskusijų rezultatais galite susipažinti Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro interneto svetainėje: http://www.kpmpc.lt/kpmpc/konferencija-profesinis-mokymas-galimybe-mokytis-ir-tobuleti-kiekvienam1/
