Įvyko konferencija, skirta Lietuvos kvalifikacijų sandaros įgyvendinimui aptarti |

2023 m. lapkričio 20 d. Vilniuje įvyko konferencija hibridiniu būdu organizuota konferencija „Lietuvos kvalifikacijų sandara veiksmingesnei Lietuvos švietimo ir kvalifikacijų sistemai“. Konferencijoje gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavo arti 130 dalyvių.

Konferenciją organizavo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC), įgyvendindamas Erasmus+ programos projektą „Europos kvalifikacijų sandaros įgyvendinimas Lietuvoje“ (EQF in LT) (projekto numeris 101051327). Konferencija buvo skirta apžvelgti Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) įgyvendinimo skirtinguose švietimo sektoriuose situaciją, iššūkius ir perspektyvas bei pristatyti Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sandarų (EKS) susiejimo patirtį ir rezultatus.

Kvalifikacijų sandaros ir kvalifikacijos: lūkesčiai, pasiekimai ir nauja paradigma dirbtinio intelekto amžiuje
Konferencijoje kitų šalių nacionalinių kvalifikacijų sandarų patirtį bei savo įžvalgas dėl kvalifikacijų ir kvalifikacijų sandarų ateities dirbtinio intelekto amžiuje pristatė prof. Joachim James Calleja, Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo (MCAST) direktorius, Europos profesinio rengimo forumo (EfVET) prezidentas. Savo pristatymo pradžioje prof. Calleja apžvelgė, kokios yra nacionalinės kvalifikacijų sandaros skirtingose šalyse. Jis pabrėžė, kad nors Europos kvalifikacijų sandaros pagalba šalys bando pasilyginti, nacionalinė kvalifikacijų sandaros, kvalifikacijų lygių skaičius jose yra kiekvienos šalies sprendimas. Jis taip pat pripažino iššūkius komunikuojant kvalifikacijų sandaros paskirtį ir struktūrą ne švietimo sektoriaus žmonėms. Kalbėdamas apie kvalifikacijas, pranešėjas akcentavo du dalykus: mokymosi rezultatų paradigmą kvalifikacijose – t.y. kad aiškiai susitariama, ko žinių ir kompetencijų prasme tikimasi iš kvalifikaciją įgijusio asmens, ir savarankiškumo bei atsakomybės – dviejų pagrindinių su darbu susijusių vertybių – svarbą.

Didelę dalį savo pranešimo prof. Calleja skyrė kvalifikacijų ir kvalifikacijų sandarų atitikties dabartiniam kontekstui problematizavimui. Jo įsitikinimu, artėja metas persvarstyti kvalifikacijų sandaras lygių skaičiaus prasme, stiprinti laisvesnį pereinamumą tarp lygių, į kvalifikacijas sugrąžinti labiau tradiciniams amatams parengiančias kvalifikacijas. Dirbtinis intelektas tikrai turės įtakos kvalifikacijoms, studijų ir mokymo programoms, mokytojų veiklai, kompetencijų vertinimui. Taip pat, siekiant išlaikyti švietimo įstaigas kaip vietą socialiniams kontaktams ir komandos dvasiai formuoti, būtina pertvarkyti jų darbą. Kiti pokyčiai, kuriuos mato pranešėjas – kompiuterinio mokymosi integravimas, įvairių mokymosi erdvių išnaudojimas, mokymosi darbo vietoje plėtra, daugiau komandinio darbo ir grupinio mokymosi, vertinimo žodžiu naudojimas, mokytojų vaidmens transformacija į „mokymosi kompanionus“, kai mokiniai mokosi internetinėmis ir dirbtinio intelekto priemonėmis. Prof. Calleja nuomone, dabartiniame kontekste pagrindinis profesiniam mokymui kylantis iššūkis – kaip integruotai ugdyti techninius gebėjimus ir kompetencijas, XXI a. kompetencijas, kartu išlaikant aktualumą ir šiuolaikiškumą. Kvalifikacijos gali padėti glaudžiau bendrauti švietimo ir darbo pasauliams, o šiai komunikacijai stiprinti padeda politinis dialogas tarp suinteresuotųjų šalių, dalyvavimas sprendimų priėmimo struktūrose ir procesuose, įsitraukimas į programų kūrimą ir peržiūrą, dalyvavimas specialistų rengimo procese, mokinių įdarbinimas ir pameistrystė, profesinio mokymo specialistų stažuotės darbo vietoje, mokinių mokymasis darbo vietoje, didesnis dėmesys mokymuisi visą gyvenimą ir nuolatiniam profesiniam tobulėjimui.

Apibendrindamas pasiekimus, kuriant ir įgyvendinant nacionalines kvalifikacijų sandaras, prof. Calleja išskyrė kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir lengvesnį kvalifikacijų pripažinimą, o kalbėdamas apie lūkesčius pabrėžė biurokratijos sumažinimą, didesnį lankstumą mokiniams ir geresnį ryšį su darbo rinka.

Lietuvos kvalifikacijų sandara ir kvalifikacijų sistema iš skirtingų švietimo grandžių perspektyvų
Lietuvos kontekstui skirtoje sesijoje profesinio mokymo ir aukštojo mokslo atstovės, Nora Pileičikienė (Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė) ir Kristina Sutkutė (Studijų kokybės vertinimo centras, l.e.p. Institucinio vertinimo skyriaus vedėja) pristatė, kaip Lietuvos kvalifikacijų sandara įgyvendinama praktikoje.

Profesinio mokymo srityje didžiausi pokyčiai per pastaruosius 10 m. siejami su kvalifikacijų formavimu per profesinius standartus ir mokymo turinio reforma (moduliniu mokymu), 5 lygio kvalifikacijų PM programų atsiradimu ir įgyvendinimu, nauju kompetencijų vertinimo organizavimo modeliu, profesinio mokymo išorinio vertinimo iniciatyvomis. LTKS plėtrą ji sieja su įvairesnėmis programomis, didesne laive profesinio mokymo įstaigoms konstruoti programų turinį, daugiau neformalių programų dalyvaujant individualių mokymosi paskyrų sistemoje, lankstesniu „perėjimu“ tarp LTKS lygių, vertinimo ir pripažinimo sistemos nuolatiniu tobulinimu, neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimu, vieninga vidinio ir išorinio kokybės užtikrinimo sistema, glaudesniu bendradarbiavimu su įvairiais socialiniais partneriais.

Savo pristatyme K. Sutkutė pabrėžė, kad moderniame švietime visos temos susiveda į kvalifikacijų sandaras ir atkreipė dėmesį, kad aukštajame moksle taip pat vadovaujamasi Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandara (EHEA-KS), ir pastarojoje sandaroje apibrėžtos pakopos nustelbia LTKS apibrėžtus lygius. Ji taip pat akcentavo, kad aukštajame reikėjo permąstyti kvalifikacijos koncepciją – kad ir kvalifikacinis laipsnis taip pat yra kvalifikacija, kad kvalifikacija turėtų būti siejama ne tik su profesiniais reikalavimais, nes aukštojo mokslo studijų rezultatai be profesinių kompetencijų apima ir asmeninį tobulėjimą bet ir „minkštąsias kompetencijas“. Ji pabrėžė pažangą įgyvendinant studijų rezultatų paradigmą aukštojo mokslo studijose, nes kvalifikacijų sandarose atspirties taškas yra rezultatas, o ne įvesties parametrai ar kelias siekiant kvalifikacijos, bei diegiant išorinio ir vidinio kokybės užtikrinimo mechanizmus. Pranešėjos nuomone, diversifikuojantis kvalifikacijoms, atsirandant mikro-kredencialams, kvalifikacijų sandarų vaidmuo kvalifikacijų suprantamumui ir sklandesniam perėjimui tarp skirtingų kvalifikacijų tik didės.

Bendrojo ugdymo turinio naujoves ir sąsajas su LTKS pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė. Ji akcentavo, kad bendrojo ugdymo programos buvo peržiūrėtos septynių kompetencijų pagrindu, ir švietimo bendruomenei prireikė nemažai laiko susitarti dėl kompetencijų sąrašo ir dėl to, kaip bus matuojamas kompetencijų įgijimas. Buvo apibrėžti kompetencijų sandai – kompetencijų sudedamosios dalys – ir kaip jų raiška keičiasi mokiniams mokantis. Konstruojant ugdymo turinį išskirti kiekvieno ugdymo dalyko mokymosi rezultatai (ugdymosi pasiekimai) skirtingose klasėse, ir taip susitarta dėl žinių ir gebėjimų įgyjant pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Nuo 2023 m. pradinio ir pagrindinio išsilavinimo pažymėjimuose ir brandos atestate atsirado įrašas apie LTKS lygį (atitinkamai – pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį), ir, pranešėjos nuomone, mokiniams ir jų tėvams šis įrašas sukels norą pasidomėti, ką reiškia šis įrašas ir, kokius kelius jis atveria.

Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sandarų susiejimo procedūrą pristatė KPMPC Kvalifikacijų formavimo skyriaus vedėja Lina Vaitkutė. Ji akcentavo, kad nacionalinių ir Europos kvalifikacijų sandaros siejamos vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl EKS sukūrimo ir siekiant didesnio pasitikėjimo nacionalinėmis sandaromis bei didesnio skaidrumo tarp kvalifikacijų ir nacionalinių sandarų. Ji priminė, kad pirmoji LTKS ir EKS susiejimo ataskaita oficialiai paskelbta 2012 m. Šiuo metu vyksta šios ataskaitos atnaujinimas, organizuojamos konsultacijos situacijai ir patirčiai aptarti.

Panelinė diskusija apie Lietuvos kvalifikacijų sandaros įgyvendinimo iššūkius ir perspektyvas
Tadas Tamošiūnas, KPMPC direktorius, savo pasisakyme akcentavo, kad LTKS visų pirma turėtų būti orientuota į žmogų, tarnauti žmogui susirasti jo poreikius ir galimybes atliepiantį darbą, o darbdaviui rasti specialistus, kurie padėtų jam kokybiškai plėtoti veiklas ir užtikrintų sklandų darbą. Jis akcentavo profesinių standartų viešinimo poreikį, kurių turinys tarnautų kaip pagrindas susikabėjimui su darbdaviais, jaunimu ir visų švietimo grandžių atstovais.

Giedra Katilauskienė, Studijų kokybės vertinimo centro Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėja, kalbėjo apie kvalifikacijų pripažinimo svarbą ir poreikį, kuris atsirado asmenims pradėjus daugiau judėti iš vienos šalies į kitą. Jos teigimu, būtent šiame kontekste išryškėja kvalifikacijų svarba, kai priimanti šalis kelia reikalavimus išsilavinimui ir patekimui į darbo rinką bei kai darbdaviai priimančioje šalyje nori žinoti, kokią ir kokio lygio kvalifikaciją atvykęs asmuo turi. Sandaros tampa pirminiu elementu, kurio imamasi norint suprasti kvalifikaciją. Ji užsiminė ir apie senėjančią visuomenę, kuomet vis labiau atsiranda poreikis pritraukti įvairių lygmenų specialistų iš kitų šalių. Šiame kontekste ji akcentavo kvalifikacijų pripažinimo įrankius, kurie skatina ir įgalina „pamatuoti“ kiekvieno asmens turimas žinias, įgūdžius ir kompetencijas. Kvalifikacijų pripažinimas bus reikalingas tol, kol egzistuos skirtingos sistemos. Diskusijos metu taip pat akcentuota ir tai, kad formalus kvalifikacijos pripažinimas ne visais atvejais tarnauja kaip kokybės garantas ir labai svarbu šių laikų dinamiškame pasaulyje gebėjimas prisitaikyti ir lanksčiai reaguoti į švietimo siūlomas galimybes bei darbdavio poreikius.

Nora Pileičikienė akcentavo profesinio mokymo prestižo aktualiją, kuomet dar ne visada profesinis mokymas yra vertinimas kaip geras pasirinkimas. Ji akcentavo aukšto meistriškumo, bendrųjų kompetencijų svarbą ir pabrėžė, kad profesinė mokykla neretai susiduria su iššūkiu, kokį žmogų ruošti rinkai – ar kuris per trumpą laiką įvaldytų siauras kompetencijas ir greitai įsilietų į rinką, ar tokį, kuris nuolat tobulėtų ir kurtų inovacijas.

Asta Jurėnaitė, Litcargus personalo direktorė, savo pasisakyme rėmėsi pavyzdžiu, kaip darbdavio, valstybinių institucijų ir mokslo įstaigų glaudus bendradarbiavimas leido pasiekti norimų rezultatų ir per rekordiškai trumpą laiką įgalino rastis dviem profesinio mokymo programoms, pagal kurias dviejose profesinio mokymo įstaigose ruošiami aviacijos srities specialistai, kurių poreikis po pandemijos labai išaugo.

Jurgita Bražinskienė, Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė, pristatė Užimtumo tarnybos veiklos aktualijas, ji akcentavo įrankius, kurie padeda asmenims grįžti į darbo rinką, kalbėjo apie savaiminiu būdu įgytų kvalifikacijų pripažinimą, jo populiarinimo svarbą bei išreiškė lūkestį, kad jų vykdoma švietėjiška veikla galbūt padės ateityje ir darbdaviams ar mokymo įstaigoms būti dar labiau atviresniais ir bendradarbiauti tarpusavyje.

Panelėje taip pat diskutuota, apie tvarų kvalifikacijų sistemos vystymą, numatant konkrečius taikinius ir adekvačius tikslus skirtingiems švietimo sektoriams, bei kaip turėtų keistis kvalifikacijų ir jų sandarų paradigma, vykstant spartiems technologiniams ir darbo rinkos pokyčiams. Taip pat paminėtas poreikis kvalifikacijų sandaroje atrasti vietą šiuo metu nebeteikiamoms kvalifikacijoms, pavyzdžiui aukštesniojo mokslo, kurias turi šiuo metu darbo rinkoje esantys žmonės ir aktyviau į sandarą įtraukti neformalias kvalifikacijas. Panelės dalyviai diskusijoje akcentavo švietimo bei verslo pasitikėjimo ir tarpusavio bendradarbiavimo, kuriant ir atnaujinant profesinius standartus, studijų ir mokymo programas, švietėjiškos veiklos darbdaviams, viešinimo ir aiškaus komunikavimo svarbą LTKS sistemos įgyvendinime.

Konferencijos darbotvarkė

Konferencijos pranešimai