Struktūra 
Neįgaliesiems Dabartinėje darbo rinkoje nepakanka turėti aukštą profesinę kvalifikaciją, taip pat būtina nuolat ugdyti ir asmenines kompetencijas, kurios dėl sparčiai kintančių technologinių pokyčių įgyja vis didesnę reikšmę specialistų konkurencingumui.
Europos Sąjungos Taryba atliepdama į keliamus iššūkius bendrųjų gebėjimų ugdymo srityje, 2018 m. gegužės 22 dieną priėmė Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018/C 189/01). Rekomendacijoje apibrėžta, kad bendrosios kompetencijos – dinamiškas žinių, įgūdžių ir nuostatų derinys, būtinas besimokančio asmens raidai visą gyvenimą nuo pat vaikystės. Kokybiškas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą suteikia galimybių visiems išsiugdyti bendrąsias kompetencijas, tad į kompetencijas orientuotus metodus galima taikyti visose mokymosi visą gyvenimą struktūrose. Siūlomos rekomendacijos tikslas – padėti visiems žmonėms geriau ugdyti bendruosius gebėjimus visą gyvenimą ir remti šiam tikslui pasiekti būtinas priemones. Rekomendacija siekiama sudaryti prielaidas spręsti tokias problemas, kaip nepakankama parama pedagogams, menkai išvystytos gebėjimų vertinimo ir patvirtinimo priemonės, neįdiegti nauji mokymosi metodai, kuriais būtų skatinamas bendrųjų gebėjimų ugdymas. Rekomendacijoje ne tik pristatoma atnaujinta Europos bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų orientacinė sistema, bet ir pateikiami gerosios patirties remiant į bendruosius gebėjimus orientuotų metodų taikymą švietime pavyzdžiai.
Lietuva taip pat susiduria su iššūkiais kaip užtikrinti kokybišką ir sėkmingą bendrųjų gebėjimų ugdymą mokymosi visą gyvenimą paradigmoje. Vienas aktualiausių iššūkių — pakankamai didelis mokinių nubyrėjimas iš profesinio mokymo. Be to, profesinio mokymo įstaigų mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai yra kur kas prastesni nei mokinių, besimokančių bendrojo ugdymo mokyklose. Ši situacija signalizuoja apie mokinių gebėjimo mokytis iššūkius, nepakankamus įgūdžius, menką motyvaciją ir kitus aspektus, sudarančius galimo mokymo programos nutraukimo prielaidas (Profesinio mokymo būklės apžvalga, 2018). Remiantis Europos Sąjungos gyventojų viešosios nuomonės tyrimo profesinio mokymo tema (toliau — CEDEFOP tyrimas) rezultatais, dauguma Lietuvos gyventojų (80 proc.), teigė, kad profesinis mokymas turi ugdyti bendrąsias kompetencijas. Vertinant mokymosi vidurinio išsilavinimo pakopoje pasitenkinimo lygį, dauguma CEDEFOP tyrimo respondentų teigė (pav. 1), kad įgijo gebėjimą siekti tikslo ir organizuoti savo mokymąsi (74 proc., atitinkamai ES vidurkis – 76 proc.), daugiau kaip pusė respondentų atitinkamai teigė, kad įgijo iniciatyvumo ir verslumo gebėjimų (51 proc., atitinkamai ES vidurkis – 58 proc.).
2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų bendruosiuose profesinio mokymo planuose nustatyta, kad ugdant kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, kartu ugdomos mokinio bendrosios mokymosi visą gyvenimą kompetencijos, apibrėžtos Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. gegužės 22 d. rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018/C 189/01). Rekomenduojama taip pat ugdyti mokinių kritinį mąstymą, kūrybingumą, iniciatyvumą, mokyti spręsti problemas, priimti sprendimus, konstruktyviai valdyti jausmus ir kitas reikalingas bendrąsias kompetencijas. Moduliuose integruotam bendrųjų kompetencijų ugdymui skiriama ne mažiau kaip 10 proc. bendro modulinei programai skirto laiko. Profesinio mokymo teikėjo vykdomų modulinių programų įgyvendinimo plane pagal bendrųjų profesinio mokymo planų priede nustatytą Bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programų modulius formą nustatoma, kuriuose moduliuose, kokios bendrosios kompetencijos bus ugdomos, ir valandos, skiriamos kiekvienai bendrajai kompetencijai ugdyti.
Siekiant suteikti paramą mokytojams ugdant bendruosius gebėjimus, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau — ŠMSM) nustatė strateginį uždavinį – nacionaliniu lygmeniu stiprinti bendrųjų gebėjimų ugdymą profesiniame mokyme, panaudojant interaktyvias elektronines mokymosi priemones. Įgyvendinant ŠMSM deleguotas užduotis, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (toliau — KPMPC) įgyvendinamo projekto „Lietuvos kvalifikacijų sistemos plėtra (I etapas)“ (projekto kodas 09.4.1-ESFA-V-734-01-0001), metu 2019 m. parengta interaktyvi elektroninė mokymosi priemonė, skirta ugdyti iniciatyvumo ir verslumo bei mokymosi mokytis bendruosius gebėjimus (toliau — IMP).
IMP paskirtis — ugdyti mokinių, kurie mokosi pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas iniciatyvumo ir verslumo bei mokymosi mokytis bendruosius gebėjimus. IMP skirta profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjams, mokytojams, mokiniams.
Siekiant atliepti šiuolaikines mokymo(si) tendencijas, IMP turinys patalpintas interaktyvioje elektroninėje mokymosi aplinkoje Educton. Educton aplinka skirta ne tik talpinti ir pateikti mokomąją medžiagą naudotojams interaktyviai, bet ir suteikti individualizuotą, dinamišką mokymo(si) aplinką. Mokytojas, susikūręs individualią mokomosios priemonės kopiją, gali ją pritaikyti savo poreikiams, papildyti konspektais, koreguoti ne tik teorinę dalį, bet ir praktinę, įsivertinimo dalis, pasidalinti savo medžiaga su kitais mokytojais, analizuoti priemonės panaudojamumo statistikos rodiklius.
Kiekvienam bendrajam gebėjimui ugdyti yra parengtas atitinkamas bendrasis modulis. Bendrajame modulyje yra pateikiamas visos apimties turinys, kuris yra skirtas naudoti tiek ugdant mokinius pagal profesinio mokymo programas, tiek pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Tam, kad IMP naudotojas galėtų paprastai ir greitai pritaikyti turinį savo pamokose, jis yra suskirstytas į sąlygines pamokas. Bendrojo modulio turinys yra suprojektuotas tokiu principu, kad mokytojas gali taikyti IMP turinį savo pamokose nesilaikant pamokų eiliškumo, o atsirenkant jam aktualias temas, potemes ar tik atskiras praktines užduotis.
IMP turinys yra pritaikytas 180-ai profesinio mokymo programų, kurios apima 16 ūkio sektorių. Bendrojo modulio pagrindu yra parengti specializuoti moduliai, kurie turi įvadines temas, pristatančias atitinkamo gebėjimo ugdymo aktualumą konkretaus sektoriaus atžvilgiu, turinio apimtis yra atitinkamai pritaikyta kvalifikacijos įgijimo trukmei bei sudėtingumui pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) atitinkamą kvalifikacijos lygį.
IMP turinį sąlyginai galima suskirstyti į 3 pagrindines dalis: teorinę, praktinę, įsivertinimo. IMP teorinė dalis skirta suteikti žinių, supratimą, ugdyti nuostatas atitinkamo gebėjimo ugdymo srityje. Teorinę dalį sudaro ne tik tekstinė informacija, bet ir iliustruota bei video vaizdinė medžiaga, interaktyvių įrankių pagalba tekstinę informaciją galima ne tik skaityti, bet ir išklausyti (kompiuterinis įgarsinimas), pristatyti prezentacijų formatu, komentuoti, pateikti mokytojui klausimus. IMP praktinę dalį sudaro praktinės užduotys (simuliacijos), skirtos įtvirtinti teorines žinias per praktinę veiklą, ugdyti praktinius įgūdžius. Praktinių užduočių specifika yra ta, kad jos gali būti pritaikomos grupiniam mokinių darbui ir adaptuojamos pagal kiekvieno mokytojo poreikius, taip pat yra galimybė analizuoti grupės mokinių rezultatus. IMP įsivertinimo dalis skirta įvertinti mokinių pažangą bei IMP turinio įsisavinimo lygiui nustatyti. Įsivertinimo dalį sudaro klausimynai, testai, interaktyvūs įrankiai, rodantys mokinio pažangą.
Siekiant užtikrinti sėkmingą IMP naudojimą pamokose, suteikti mokytojams ir mokiniams tam tikslui būtinų žinių ir gebėjimų, parengti praktiniai vadovai mokytojui ir mokiniui, paaiškinantys kaip naudoti IMP ugdant (mokantis) pagal profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Praktiniuose vadovuose išsamiai ir nuosekliai pristatomos temos, paaiškinama praktinių užduočių sudarymo logika, įsivertinimo dalies pritaikymo principai, pateikiama išsami instrukcija, kaip naudotis Educton aplinkos funkcionalumu.
IMP naudotojams Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras nuolat teikia konsultacijas IMP turinio panaudojimo bei administravimo klausimais, pagal poreikį atnaujinama metodinė konsultacinė medžiaga, organizuojami mokymai profesinio mokymo teikėjams.
2019 m. gruodžio mėn. duomenimis, sukurta 56 profesinio mokymo įstaigų paskyros-prieigos prie IMP. Bendras naudotojų skaičius šiuo metu siekia 1000. Pažymėtina, kad dalis naudotojų dalyvavo IMP rengimo ir diegimo etapo veiklose. IMP įveiklinimas – tai nuolatinis ir nuoseklus procesas, kurio paskirtis yra sudaryti visas sąlygas tikslinės grupės naudotojams sėkmingai pasinaudoti IMP turiniu. Siekiant minėto tikslo, 2020 metais bus teikiama nuolatinė metodinė pagalba mokytojams. Planuojama, kad metodinę pagalbą mokytojams sudarys: metodinės konsultacijos, metodinių-konsultacinių įrankių plėtojimas ir palaikymo užtikrinimas. Kiekybiniai ir kokybiniai IMP panaudojamumo rezultatai bus vertinami 2020 m. pabaigoje.
Informacijos šaltiniai
1. CEDEFOP (2018). Europos Sąjungos gyventojų viešosios nuomonės tyrimo profesinio mokymo tema: Lietuva apžvalga. Internetinė prieiga: https://www.cedefop.europa.eu/en/publications-and-resources/country-reports/cedefop-public-opinion-survey-vocational-education-and-training-europe-lithuania
2. ET (2018) Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. gegužės 22 d. rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų. Internetinė prieiga: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018H0604(01)&from=EN
3. KPMPC (2019). Interaktyvi elektroninė mokymosi priemonė, skirta ugdymo mokymosi mokytis bei iniciatyvumo ir verslumo bendruosius gebėjimus. 2019. Internetinė prieiga: https://bendriejigebejimai.lt/
4. MOSTA (2018). Profesinio mokymo būklės apžvalga. Internetinė prieiga https://strata.gov.lt/images/tyrimai/profesinio-mokymo-bukles-apzvalga-2018.pdf
5. ŠMSM (2019). Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugpjūčio 22 dienos įsakymas Nr. V-929 „Dėl 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų bendrųjų profesinio mokymo planų patvirtinimo“. Internetinė prieiga: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b65fb100c4b511e9840ec0427c781bac
